Liežuvėliniai priebalsiai

Liežuvėliniai priebalsiai, arba uvuliariniai priebalsiai (lot. uvula 'liežuvėlis') – priebalsiai, užpakaline liežuvio dalimi tariami priešais liežuvėlį arba greta jo, t. y. giliau burnoje negu gomuriniai priebalsiai. Liežuvėliniai priebalsiai gali būti sprogstamieji, pučiamieji, nosiniai, virpamieji arba aproksimantai, nors liežuvėliniams aproksimantams TFA nenaudoja atskiro ženklo, jiems taiko skardžiųjų pučiamųjų simbolį. Suprantama, liežuvėlinės afrikatos irgi galimos, tačiau jos sutinkamos retai: jos vartojamos kai kuriose vokiečių aukštaičių tarmėse ir keliose afrikiečių bei indėnų kalbose. (Kaip liežuvėlinių sprogstamųjų priebalsių realizacija, ejektyvinės liežuvėlinės afrikatos vartojamos liluetų, kazachų kalbose arba, kaip ejektyvinio liežuvėlinio pučiamojo priebalsio alofonas, gruzinų kalboje.) Liežuvėliniai priebalsiai šiaip nesuderinami su liežuvio šaknies pastūmimu į priekį^[1] ir jie dažnai sukelia gretimų balsių atitraukimą.

TFA sąrašas

Į TFA įtraukti šie liežuvėliniai priebalsiai:

TFA	Aprašas	Pavyzdys
		Kalba	Aprašas	TFA	Reikšmė
ɴ̥	duslusis liežuvėlinis nosinis	lamų
ɴ	skardusis liežuvėlinis nosinis	bajų (Luobendžuo tarmė)[2]	我/nò	[ɴɔ˦˨]	aš
q	duslusis liežuvėlinis sprogstamasis	arabų	قصّةٌ qiṣṣatun	[qisˤˈsˤɑtun]	istorija
ɢ	skardusis liežuvėlinis sprogstamasis	inuktitutų	utirama	[ʔutiɢama]	nes grįžtu
q͡χ	duslusis liežuvėlinis pučiamasis	kabardinų	кхъэ	[q͡χa]}	kapas
ɢ͡ʁ	skardžioji liežuvėlinė afrikata	ekarių[3]	gaati	[ɢ͡ʁaːti]	dešimt
χ	duslusis liežuvėlinis pučiamasis	ispanų kalba Ispanijoje	enjuto	[ẽ̞ɴˈχut̪o̞]	liesas
ʁ	skardusis liežuvėlinis pučiamasis	prancūzų	rester	[ʁɛste]	likti
ʁ̞	skardusis liežuvėlinis aproksimantas	danų	rød	[ʁ̞œ̠ð̠]	raudonas
ʟ̠	skardusis liežuvėlinis šoninis aproksimantas	anglų (kai kurie JAV anglų kalbos vartotojai[4])	wool	[wʊʟ̠]	vilna
ɢ̆	skardusis liežuvėlinis vienadūžis	hijų[5]	[βɔ̞ʀ̆]		kinrožė
ʀ̥	duslusis liežuvėlinis virpamasis	prancūzų (Belgijos prancūzų)[6]	triste	[t̪ʀ̥is̪t̪œ]	liūdnas
ʀ	skardusis liežuvėlinis virpamasis	prancūzų (XX a. Paryžiaus akcentas)	Paris	[paˈʀi]	Paryžius
ʀ̆	skardusis liežuvėlinis vienadūžis	jidiš	בריק	[bʀ̆ɪk]	tiltas
qʼ	liežuvėlinis ejektyvinis sprogstamasis	kečujų	q'allu	[ˈqʼaʎu]	skyrius, gabalas, padažas
q͡χʼ	liežuvėlinė ejektyvinė afrikata	gruzinų	q'opa	[q͡χʼɔpʰɑ]	buvimas/gyvavimas
χʼ	liežuvėlinis ejektyvinis pučiamasis	tlingitų[7]	x̱'aan	[χʼàːn]	ugnis
ʛ	skardusis liežuvėlinis implozinis	konsų[8]	pogoota	[poʛoːta]	apatinis žandikaulis
ʛ̥ (ʠ)	duslusis liežuvėlinis implozinis	mamų[9]	q'ootj}}	[ʛ̥oːtʰχ]	tešla

Išnašos

1. Vaux, Bert (1999). „A Note on Pharyngeal Features“. Harvard Working Papers in Linguistics.
2. Allen, Bryan (August 2007). „Bai Dialect Survey“. SIL Electronic Survey Report 2007-012.
3. Staroverov, Peter; Tebay, Soren (2019). „Posterior Affricate in Mee and Consonant-Vowel Place Interactions“. Proceedings of the 2018 Annual Meeting on Phonology. LSA.
4. Cruttenden (2014), p. 221.
5. François (2005), p. 44.
6. Demolin (2001), pp. 65, 67–68, 70–71.
7. „Phoible 2.0 -“.
8. Orkaydo (2013).
9. England, Nora C. (1983). A grammar of Mam, a Mayan language. Austin: University of Texas Press. ISBN 0292729278. OCLC 748935484.

Literatūra

• Cruttenden, Alan (2014), Gimson's Pronunciation of English (8th ed.), Routledge, ISBN 978-1-4441-8309-2
• Demolin, Didier (2001), "Some phonetic and phonological observations concerning /ʀ/ in Belgian French", in van de Velde, Hans, 'r-atics, Rapport d'Activités de l'Institut des Langues Vivantes et de Phonétique, Brussels: Etudes & Travaux, p. 61–73, ISSN 0777-3692
• François, Alexandre (2005), Unraveling the history of the vowels of seventeen northern Vanuatu languages, 44, p. 443–504, doi:10.1353/ol.2005.0034
• Orkaydo, Ongaye (2013), A Grammar of Konso, Landelijke Onderzoekschool Taalwetenschap, ISBN 978-94-6093-109-3