Leopoldas III Belgas

Leopoldas III (pranc. Léopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel, 1901 m. lapkričio 3 d. Briuselis – 1983 m. rugsėjo 25 d. Lakenas prie Briuselio) – 1934–1951 m. ketvirtasis Belgijos karalius.

Leopoldas III pranc. Leopold III
Belgijos karalius
Leopoldas III Belgas
Saksų-Koburgų dinastija
Visas vardas	Léopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel
Gimė	1901 m. lapkričio 3 d. Briuselis
Mirė	1983 m. rugsėjo 25 d. (81 metai) Briuselis
Tėvas	Albertas I Belgas
Sutuoktinis (-ė)	Astrida Švedė Liliana Baels
Vaikai	Žozefina Šarlotė Boduenas Albertas II Aleksandras Marija Kristina Marija Esmeralda
Belgijos karalius
Valdė	1934-1951 m.
Karūnavimas	1934 m. vasario 23 d.
Ėjo pareigas	1951 m. liepos 16 d. (17 metų)
Pirmtakas	Albertas I Belgas
Įpėdinis	Karolis Belgas 1944-1950 m. regentas Boduenas I Belgas
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka	Leopoldas III Belgas

Leopoldo III Belgo monograma

Biografija

Tėvas Belgijos karalius Albertas I Belgas.

Šeima

Žmonos Astrida Švedė (1905–1935 m.), Liliana Baels (1916–2002 m.). Vaikai iš pirmosios santuokos: Žozefina Šarlotė (1927–2005 m.), Liuksemburgo didžioji kunigaikštienė, Boduenas (1930–1993 m.), 1951–1993 m. Belgijos karalius, Albertas II (g. 1934 m.), Belgijos karalius, iš antrosios: Aleksandras (g. 1942 m.), Marija Kristina (g. 1951 m.) ir Marija Esmeralda (g. 1956 m.)

Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1936 m. Vokietijos kariuomenei užėmus Reino žemę jo iniciatyva Belgija išstojo iš Lokarno paktą pasirašiusių šalių (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Italija ir Didžioji Britanija) grupės. Tikėdamasis Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos paramos būsimame kare su Vokietija, rėmė gynybinės linijos nuo Antverpeno iki Namuro statybą. Antrojo pasaulinio karo pradžioje vadovavo Belgijos kariuomenei, su ja Vokietijos karinių pajėgų buvo apsuptas ir pasidavė. Iki 1944 m. internuotas savo pilyje prie Briuselio, vėliau, iki karo pabaigos – Austrijoje.

Dėl jo atsisakymo prisidėti prie Belgijos emigracinės vyriausybės Londone daugelio įtartas išdavyste; 1944 m. Belgijos parlamentas paskyrė jo brolį Karolį regentu. 1945–1950 m. gyveno Šveicarijoje. Per 1950 m. referendumą jam buvo leista grįžti į šalį, bet atvykus kilo opozicijos maištai. Jis atsisakė sosto sūnaus Bodueno naudai ir gyveno Lakene.^[1]