Kurt Georg Kiesinger

Kurtas Georgas Kyzingeris (vok. Kurt Georg Kiesinger; 1904 m. balandžio 6 d. Albštate, Badene-Viurtemberge – 1988 m. kovo 9 d. Tiubingene, Badene-Viurtemberge) – Vakarų Vokietijos (VFR) politikas, trečiasis šalies federalinis kancleris (1966–1969), Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas (1967–1971).^[1]

Kurtas Georgas Kyzingeris vok. Kurt Georg Kiesinger
Vakarų Vokietijos kancleris
K. G. Kyzingeris 1967 m.
Gimė	1904 m. balandžio 6 d. Albštatas,  Vokietijos imperija
Mirė	1988 m. kovo 9 d. (83 metai) Tiubingenas,  Vokietija
Sutuoktinis (-ė)	Marie-Luise Schneider
Vaikai	2
Vakarų Vokietijos kancleris
Ėjo pareigas	1966 m. gruodžio 1 d. – 1969 m. spalio 20 d.
Ankstesnis	Ludwig Erhard
Vėlesnis	Willy Brandt
Veikla	vokiečių politikas, VFR kancleris
Partija	Nacionalsocialistų partija (NSDAP), Krikščionių demokratų sąjunga (CDU)
Vikiteka	Kurt Georg Kiesinger
Parašas

Biografija

Kyzingeris gimė 1904 m. mažame Viurtembergo miestelyje Ebingene (dabar Albštato rajonas) smulkaus valdininko protestanto šeimoje. Kyzingeris buvo pakrikštytas kataliku pagal motiną, kuri buvo katalikė. Tiubingeno universitete studijavo pedagogiką, filosofiją ir literatūrą. Jis baigė mokslus Berlyno universitete, kur išlaikė teisės disciplinų egzaminus. 1935–1940 m. Berlyne dirbo teisininku „Kammergericht“ teisme. Per II pasaulinį karą buvo Trečiojo Reicho Propagandos ministerijos darbuotojas. Po karo JAV kariuomenės buvo internuotas 18 mėnesių lageryje, po to išteisintas Sąjungininkų denacifikacinio teismo procese.

Politinė karjera

1933 m. įstojo į Nacionalsocialistų partiją (NSDAP). Nors aktyviai nacių veikloje nedalyvavo, vėliau dėl to buvo kritikuojamas. 1949–1958 m. išrinktas deputatu į pirmąjį Bundestagą, kur atstovavo Krikščionių demokratų sąjungai. Nuo 1967 iki 1971 m. buvo šios partijos pirmininkas.

1958–1966 m. buvo Badeno-Viurtembergo žemės ministras pirmininkas, 1962–1963 m. – federalinio parlamento aukštesniųjų rūmų Bundesrato pirmininkas. 1966 m. VFR kanclerio poste pakeitė buvusį Krikščionių demokratų sąjungos pirmininką L. Erhardą. Su V. Brandto vadovaujama Socialdemokratų partija suformavo „Didžiąją koaliciją“.

1980 m. Kyzingeris baigė politiko karjerą, užsiėmė savo memuarų rengimu.

• 
  Rinkiminis plakatas (1961)
• 
  Su JAV prezidentu L. Džonsonu Bonoje (1967)
• 
  Su JAV prezidentu R. Niksonu Vakarų Berlyne (1969)
• 
  Kyzingerio šeimos kapas Tiubingene