Kukuliškių piliakalnis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kukuliškių piliakalnis – piliakalnis Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaimo ribose. Piliakalnis stūkso 100 m į vakarus nuo kelio 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė , pusiaukelėje tarp Girulių ir Olando kepurės, pajūrio terasoje, pro kurią driekiasi pažintinis takas „Litorina“. Piliakalnis surastas 2016 m. ir po Birutės kalno buvo tik antras žinomas prie jūros įrengtas piliakalnis.
| Kukuliškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Kukuliškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Klaipėdos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingalės seniūnija | ||
| Plotas | 11628 m² | ||
| Naudotas | 887-406 m. pr. m. e. | ||
| Tirtas | 2017, 2018, 2020 m. | ||
| Registro Nr. | 44153 | ||
2017 m. kovo 13 d. objektas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas nacionalinio lygio paminklu (unik. kodas 41075).[1]
2019 m. po archeologinių tyrimų, teritorija praplėsta ir pakeistas objekto pavadinimas – Kukuliškių piliakalnis su gyvenviete (44153).
Piliakalnis apaugęs mišku, juosiamas šaltiniuotų raguvų. Yra keturkampė aikštelė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apie 38x20 m dydžio. Aikštelę juosia iki 1 m aukščio nuskleisti pylimai, 0,5 m gylio užslinkę grioviai. Šlaitai statūs, nuo jūros pusės apie 13 m, nuo raguvų – 6-10 m aukščio, apaugę lapuočiais medžiais, tik pietvakarių šlaitas – pušimis. Šiaurės rytų šlaite įrengti laiptai.
Piliakalnis atlikus AMS datavimą, datuojamas 800–500 m. pr. m. e. Vėlesnių apgyvenimo pėdsakų neaptikta, tad paplitusi nuomonė, kad tai kuršių genties piliakalnis nėra teisinga. Kultūriškai bendruomenė gali būti priskiriama pilkapių su akmenų vainikais kultūrai.
Tyrimai vykdyti 2017, 2018 ir 2020 m. Kultūrinis sluoksnis aptinkamas po XVII–XVIII a. pusmetrio storio smėlio pustymu, todėl yra gerai išsilaikęs. Kultūriniame sluoksnyje rasta keraminių puodų fragmentų, neapdirbto gintaro gabaliukų, galvijų, kiaulių, ožkų ir avių kaulų. Aptiktas tiglio fragmentas, o tai rodo, kad bendruomenė čia mokėjo lydyti bronzą.
2017 m. archeologinių tyrimų metu aptiktas pastato su buvusia ugniaviete fragmentas[2]. O greta jų aptikta medinių kuolų tvora. Tikriausiai, kad piliakalnio visas perimetras ar bent dalis buvo aptverta tvora, kuri sutvirtinta akmenų ir molio konstrukcija. Šių tyrimų metu paaiškėjo, kad čia gyveno sėsli žemdirbių bendruomenė, kuri augino miežius. Aptikta ir ankštinių augalų (lešių, žirnių ir pupų), kurie yra ankstyviausi Rytų Baltijos regione.
2018 m. atlikti aplinkos žvalgymai georadaru ir nustatyta, kad bendruomenė gyveno ne tik ant piliakalnio aikštelės, tačiau daug didesnėje teritorijoje, kuri tęsiasi į pietus[3]. Piliakalnio aikštelė su naujai atrasta apgyventa teritorija turėjo būti vienas kompleksas. Kitais žodžiais tariant tai buvo gyvenvietė ant kalvos.
2020 m. tęsiami archeologiniai tyrimai. Bus tiriamas plotas piliakalnio aikštelėje ir naujai atrastos teritorijos vietoje. Rezultatai turėtų padėti geriau suprasti kodėl ši bendruomenė įsikūrė čia vėlyvajame bronzos amžiuje.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
