Kubera

Kubera (sanskritu/hindi, कुबेर, galbūt „turintis išsigimėlio kūną“; taip pat Kuvera) – hinduizmo mitologijoje turtų dievas, jakšų, kinarų ir gihjakų valdovas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kubera – didžiojo riši Pulastjos anūkas, išminčio Višravaso ir riši Bharadvadžio dukters Devavarnini sūnus (iš čia kilęs jo antrasis vardas Vaišravana, t. y. „Višravaso sūnus“).

Brahma, apdovanodamas už dievobaimingumą ir pasišventimą, prilygino Kuberą dievams ir paskyrė jį paslėptų žemėje lobių sargu ir šiaurės (vieno iš lokapalų) saugotoju, taip pat padovanojo jam vežimą Pušpaką, galintį skraidyti ore.

Pagal mitą iš „Ramajanos“ (VII 11), Kubera kadaise valdė Lankos salą, tačiau jo įbrolis Ravana išvijo Kuberą iš Lankos, ir šis perkėlė savo rezidenciją į Himalajus; jos sostinę – Alaką pastatė dieviškasis statytojas Višvakarmanas. Kuberui priklauso slaptasis sodas Čaitraratha, esantis Meru kalno viršūnėse; jo tarnas Manibhadra – prekybos globėjas; jo žmona Riddhi personifikuoja klestėjimą. Artimiausiu Kubero draugu ir globėju laikomas Šiva.

Kubera, kaip ir jį supanti pusdievių svita, pačioje pradžioje tikriausiai buvo chtoninė dievybė; dėl to jis visą laiką siejamas su žeme, žemės gelmėmis ir kalnais. Laikui bėgant, Kubera įgijo vaisingumo dievo bruožus, kurie išryškėja jo išoriniame pavidale ir atributuose. Jis turi didelį rutulio formos pilvą, dvi rankas, tris kojas, aštuonis dantis ir vieną akį. Pagal „Ramajaną“ (VII 12, 22-24), antrąją akį Kubera prarado prakeikus Umai (Devi) už tai, kad jis slaptai žiūrėjo į ją, jai būnant kartu su Šiva.

Kubero atvaizdas įsiskverbė į liaudies tikybą ir budizmo mitologiją. Pvz., tibetiečių budizmo panteone Kubera sutinkamas vardu Vaišravana ir yra turtų dievas ir laikomas vienu iš pagrindinių religijos sergėtoju.