Rišis

Rišis (skr. ऋषि = IAST: r̥ṣi-) – hinduizme antjutimine aiškiaregyste apdovanotas dainius, laikomas mantrų, sudarančių „Rigvedos“ giesmes, įkvėptu regėtoju ir perteikėju.

Pačioje „Rigvedoje“ rišiai dar vadinami kaví- („poetas“), vípra- („įkvėptasis“), dhī́ra- („išminčius; rimtas, nuovokus“). Hinduizmo tradicijoje žodis r̥ṣi- kildinamas iš šaknų ṛṣ- – „tekėti, sravėti, lieti“ arba dṛś- – „regėti“. Kalbininkai laiko šį žodį neaiškios kilmės, bando sieti su ide. *_eres- šaknimi, iš kurios vedami žodžiai skr. irasyáti („niršta“), av. ərəši- „pavydas“, sen. gr. ἀρειή „įžeidimas“, liet. aršùs.^[1][2]

Jau „Rigvedoje“ išskiriami septyni rišiai (saptarṣi). Pasak „Šatapatha brahmanos“ (XIV 5, 2, 6) tai:

• Gotama
• Bharadvadža
• Višvamitra
• Džamadagnis
• Vasištha
• Kašjapa
• Atris (plg. „Brihadaranjaka upanišadoje“ II 2, 6)

„Mahabharatoje“ septyniais rišiais vadinami:

• Maričis
• Atris
• Angirasas
• Pulaha
• Kratus
• Pulastja
• Vasištha

„Vajaus puranoje“ prie šių vardų pridedamas Bhrigus, o „Višnaus puranoje“ Bhrigus ir Dakša (čia jie vadinami „devyniais brahmarišiais“).

Tarp kitų riši vardų minimi ir šie: Vjasa, Gautama, Kanva, Valmikis, Manus, Vibhandaka. Septyni rišiai arba septyni Pradžapačiai buvo skurti žmonijos pirmtako Manaus Svajambhuvos. Hinduizmo tradicijoje sakoma, kad iš viso yra 48 000 rišių. Iš garsiausiųjų rišių save kildina ortodoksalios brahmanų giminės (gotros). Skiriamos 3 rišių grupės: iš Brahmos gimę brahmaršiai (Agastja, Angirasas), dieviškieji rišiai, arba devaršiai (Markandėja), ir radžaršiai, išmintimi pagarsėję karaliai kšatrijai (Džanaka).

Pagal „Šatapatha brahmaną“ (II 1, 2, 4) ir pagal kitus šaltinius, „septyni rišiai“ buvo kadaise lokiais („rikša“) ir vėliau sudarė Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyną (plg. su rusų „Большая Медведица“, pažodžiui „Didžioji Meška“). Šis motyvas, tikriausiai, kilo iš žodžių žaismo ir skaičiaus 7. Taip pat plg. žodžio „grįžti“ reikšmę (kaip apytakos rato, kelio) su rišių, kaip kelio rodytojų, funkcija. Galbūt tai yra tie patys septyni pranašai – žyniai, šlovinantys Indrą, arba septyni hotarai, kurie kartu su Manumi paaukojo pirmąją auką dievams.

Greta mitologinių rišių personažų – plg. su mitu, kai jie sukūrė baidyklę kovai su priešais („Džaiminija brahmana“ III, pasakojimas apie Čjavaną), žinomi ir pusiau legendiniai personažai (tie, kuriems priskiriami skirtingų Rigvedos dalių sukūrimas), ir realūs rišiai (filosofinių sistemų, mokymo apie askezę, gramatikos kūrėjai ir kt.).^[3]

Rišiams skirta šventė rišipančamė, minima bhadros mėnesio (rugpjūtis–rugsėjis) tamsiosios mėnulio pusės 5 dieną.^[4]

Šaltiniai

1. Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969
2. Manfred Mayrhofer. Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen, II. Heidelberg: Carl Winter Verlag, 1996.
3. Мифы народов мира. Риши , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
4. Kazimieras Seibutis. Rišis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011