From Wikipedia, the free encyclopedia
Klemensas VII (lot. Clemens VII, tikroji pavardė Giulio de Medici, 1478 m. gegužės 26 d. Florencija – 1534 m. rugsėjo 25 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1523 m. lapkričio 18 d. iki mirties.
| Klemensas VII lot. Clemens VII | |
|---|---|
| 219-asis Popiežius | |
 | |
| Gimimo vardas | Giulio de Medici |
| Gimė | 1478 m. gegužės 26 d. Florencija, Italija |
| Mirė | 1534 m. rugsėjo 25 d. (56 metai) |
| Palaidotas (-a) | Santa Maria sopra Minerva, Roma |
| Tautybė | italas |
 | |
| Klemenso VII karlinai | |
| 219-asis Popiežius | |
| Išrinktas | 1523 m. lapkričio 18 d. |
| Baigė | 1534 m. rugsėjo 25 d. |
| Pirmtakas | Adrianas VI |
| Įpėdinis | Paulius III |
 Vikiteka | Klemensas VII |
Kilęs iš Florencijos Medičių giminės, nesantuokinis Džiulijano de Mediči sūnus. Joanitas, Kapujos vienuolyno prioras. Nuo 1513 m. Florencijos arkivyskupas ir kardinolas.
Išrinktas popiežiumi įsitraukė į kovą prieš Habsburgus. 1526 m., sudaręs sąjungą su Prancūzijos karaliumi Pranciškumi I, Florencijos bei Venecijos respublikomis ir Milano kunigaikštyste, kovojo prieš Šventosios Romos imperijos imperatorių Karolį V. Sąjungininkai pralaimėjo, o Roma 1527 m. buvo nusiaubta. Vykstant mūšiams, Klemensas VII slapstėsi Romos Angelo pilyje, vėliau buvo paimtas į nelaisvę. 1529 m. Barselonoje pasirašė taikos sutartį, kuria atsisakė Modenos ir Redžijo (Emilija-Romanija) žemių, sugrąžino Medičiams Florenciją. 1530 m. Bolonijoje vainikavo imperatorių Karolį V.
Klemensui VII nepavyko išsaugoti Bažnyčios vienybės, jo nesantaika su imperatoriumi neužkirto kelio protestantizmui plisti, atsisakymas nutraukti Anglijos karaliaus Henriko VIII santuoką su Kotryna Aragoniete paskatino Anglijos bažnyčios atskilimą nuo Romos bažnyčios. Klemensas VII globojo menus, pavedė Mikelandželui Siksto koplyčioje nutapyti freską „Paskutinis teismas“.[1]
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Pirmtakas Popiežius Adrianas VI |
 PopiežiusKlemensas VII 1523-1534 |
Įpėdinis Popiežius Paulius III |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
