Chalifa bin Hamadas al Tanis

Chalifa bin Hamadas al Tanis (arab. خليفة بن حمد آل ثاني, g. 1932 m. Dohoje, Kataras) – aštuntasis Kataro emyras, valdęs nuo 1972 m. iki 1995 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

1972 m. vasario 22 d. šeichas Chalifa Bin Hamadas Bin Abdula al Tanis perėmė valdžią iš savo pusbrolio, Ahmado ibn Ali al Tanio, kad taptų Kataro emyru, ir pradėjo vyriausybės reorganizavimą. Pirmoji šeicho užduotis buvo paskirti užsienio reikalų ministrą ir patarėją, konsultuojanti emyrą kasdieniais šalies reikalais. 1972 m. balandžio 19 d. jis pataisė konstituciją ir padidino ministrų kabinetą. 1989 m. liepos 18 d. ministrų taryba buvo pergrupuota pirmą kartą, pakeičiant daugumą buvusiųjų ministrų, ir dabar susidėjo iš penkiolikos ministrų. Ministrų kabinetas buvo pakartotinai pergrupuotas 1992 m. rugsėjo 1 d., padidinus jį iki septyniolikos narių.

1991 m. Katare Šiauriniame rajone pradėta dujų gamyba. Šiame rajone yra ~7100 km³ dujų atsargos ir galimai net 14200 km³ atsargos. Tuo tarpu tęsėsi naftos telkinių žvalgyba.

1995 m., kai Chalifa bin Hamadas al Tanis buvo Ženevoje (Šveicarija), jo sūnus Hamadas bin Chalifa nuvertė jį per kruviną valstybės perversmą. Nuo tos dienos jis gyveno tremtyje Prancūzijoje. Į Katarą grįžo 2004 m. Jis buvo daug konservatyvesnis, nei jo sūnus, bet, apskritai, manoma, kad tai jis pradėjo šalies modernizacijos procesą.

Jis turi penkis sūnus.