Kenkėjas

Kenkėjas (kenksmingas organizmas) – organizmas, kurį žmonės laiko žalingu ar nepageidaujamu.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dažniausiai kenkėjais organizmai vadinami dėl žalos žemės ūkio kultūroms, pvz., bulvių derliui pražūtingas kolorado vabalas, bastutinių šeimos daržovėms – daržinis pelėdgalvis. Tai žemės ūkio augalų (vaismedžių, javų, kt) ir pasėlių kenkėjai, kovai su kuriais taikomos agrarinės priemonės (pvz.,sėjomaina), fitosanitarinė kontrolė ir apribojimai, biologinės apsaugos priemonės (pvz., boružių veisimas, kenkėjams nepalankių augalų įterpimas, purškimas augaliniais ekstraktais), cheminės apsaugos piemonės (pesticidai), planinė medžioklė ir kt.

Grūdų sandėlių kenkėjai kelia pavojų nuimto derlio išsaugojimui.

Kiti kenkėjais vadinami gyvūnai gadina žmogaus būstą, elektros instaliaciją, baldus, rūbus, užteršia ir kitaip gadina maisto produktus, kelia kitus nepatogumus. Jie vadinami buitiniais kenkėjais. Dalis tokių įnamių kelia pavojų žmogaus ir jo laikomų gyvūnų sveikatai, nes perneša pavojingas ligas. Pvz., maliarinis uodas yra maliarijos patogeno vektorius, žiurkės ir žmoginės blusos perneša maro sukėlėją, šuninės ir katininės blusos perneša šunims pavojingą kaspinuotį Dipylidium caninum ir t. t. Todėl buitinių kenkėjų naikinimo kokybė rūpi ne tik namų savininkams, profilaktinės dezinfekcijos stotims, bet ir užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centrams, higienistams, visuomenės sveikatos specialistams, veterinarijos gydytojams.

Taip pat kenkėjais gali būti vadinami gyvūnai, kurie pažeidžia gamtines ekosistemas, nors kitomis sąlygomis jie yra netgi naudingi, vertinami laukiniai ar naminiai gyvūnai. Pvz., triušiai, kaip invazinė rūšis, padarė žalą Australijos gamtai. Jų plitimą gali paskatinti kenksmingi antropogeniniai, biotiniai ir abiotiniai veiksniai, pvz., klimato pakitimas, teršalų patekimas į vandenį.

Miškininkystėje naudojamas terminas miškų kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai ir stuburiniai), kurie kenkia medžiams, trikdo miško atsinaujinimą, taip pat blogina žmogaus naudojamuose miškuose gaunamos medienos kokybę, pvz., mažasis kirpikas (Tomicus minor). Prieš juos taikomos miško sanitarinės apsaugos priemonės, tokios kaip sanitarinis kritimas, vabzdžiagaudžiai medžiai, biologiniai preparatai, insekticidai ir pan.