Kartlija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kartlija (gruz. ქართლი = Kartli) – istorinis Gruzijos regionas ir istorinė valstybė, esanti Centrinėje Gruzijoje.[1] Jis apima dabartinės Gruzijos regionus Šida Kartlis, Kvemo Kartlis ir Mccheta-Mtianetija, įskaitant ir Pietų Osetiją. Į rytus nuo Kartlijos yra Kachetija, į šiaurę – kalnuoti regionai Erco-Tianetija, Chevija, Chevsuretija, Pšavija, Mtiuretija, į vakarus – Račia, Imeretija, į pietvakarius – Trialetija, Samcchė.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
 |
|---|
| Gruzijos istorija |
| Abchazijos | Pietų Osetijos |
| Diaochi, Kolchidė, Iberija |
| Lazika |
| Bizantijos, Sasanidų imperijos |
| Arminijos emyratas |
| Tao-Klardžetija, Abchazija, Heretija, Kachetija, Kartlija |
| Seldžiukų imperija |
| Sakartvelo karalystė |
| Mongolų imperija |
| Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija |
| Osmanų, Safavidų imperijos |
| Rusijos imperija |
| Gruzijos Demokratinė Respublika |
| Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR |
| Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija |
| Gruzijos regionas Kartlija ქართლი | |
.jpg) | |
| Tauta | gruzinai |
 | |
Geografija
Istorija
Iberijos karalystė
Kartlija kaip karalystė ir regionas susiformavo III a. pr. m. e., kuomet šiose teritorijose susiformavo gruzinų valstybė Iberija, jau tada turėjusi kitą pavadinimą Kartlija. Ji egzistavo greta Kolchidės karalystės Vakarų Gruzijoje. IV a. joje buvo introdukuota krikščionybė, čia formavosi gruzinų tautos branduolys.
Tbilisio emyratas
VII a. Kartlija nusilpo. Jos pietinėje dalyje įsitvitino arabai, kurie čia įkūrė Tbilisio emyratą. Šiaurinėje dalyje nuo IX a. įsigalėjo kaimyninė Abchazijos karalystė, o XI a. pradžioje šiaurinė Kartlija buvo prijungta prie suvienytos Gruzijos karalystės.
Suvienytos Gruzijos dalis
Po XI a. II pusės seldžiukų viešpatavimo atgijusi Gruzijos valstybė 1122 m. iš musulmonų atkariavo Tbilisį, kuris tapo suvienytos Gruzijos sostine. Nuo tada Kartlija Gruzijos istorijoje vaidino centrinį vaidmenį. Tačiau tada į regioną iš šiaurės ėmė keltis osetinai, kuriuos kvietė Gruzijos karaliai, kad didintų armiją. Taip Kartlijos šiaurinėse dalyse formavosi Pietų Osetijos regionas.
Kartlijos karalystė
| Gruzinų valstybė Kartlija ქართლი | |
 | |
| Egzistavo | XV a.–1801 m. |
| Sostinė | Tbilisis |
| Dinastija | Bagrationai |
XIII a. Mongolų imperija nusiaubė Kartlijos regioną, kuris tapo nuo jų priklausomas. Tačiau XV a. Kartlija iškilo kaip savarankiška karalystė ir egzistavo iki XVIII a. vidurio. Dėl augančios Safavidų Persijos hegemonijos, Kartlija priklausė nuo Persijos, buvo ekonomiškai nusilpninta ir nusiaubta.
Nepriklausomybės netekimas
1762 m. dėl dinastinių ryšių Kartlija buvo suvienyta su kaimynine Kachetijos karalyste. 1801 m. ši jungtinė karalystė prijungta prie Rusijos imperijos, kur vėliau sujungta su kitomis Gruzijos sritimis. Rusijoje šis regionas sudarė dalį Tiflisio gubernijos.
Gruzijos TSR laikais Kartlijos šiaurėje buvo išskirta Pietų Osetijos Autonominė sritis, kuri po Gruzijos neriklausomybės paskelbė savo nepriklausomybę.
Taip pat skaitykite
- Gruzinų kronikos
- Kaukazo Iberija
- Tbilisio emyratas
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.