Kalbario nacionalinis parkas
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kalbario nacionalinis parkas (angl. Kalbarri National Park) – saugoma gamtos teritorija Australijos vakaruose, Vakarų Australijos valstijoje, Kalbario apylinkėse, apie 110 km į šiaurės vakarus nuo Džeraldtono. Plotas 1860 km². Apima dalį Merčisono žemupio ir gretimas teritorijas, vakaruose prieina prie Indijos vandenyno. Saugomas dykumų kraštovaizdis su juostuotos tekstūros (rausvos ir balsvos spalvos) smiltainio erozinėmis formomis (80 km ilgio Merčisono tarpeklis, Merčisono žiotys prie Minaros kalvos) ir 100 m aukščio uolos vandenyno pakrantėje.[3]
Kalbario nacionalinis parkas | |
---|---|
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Uolos Indijos vandenyno pakrantėje | |
Vieta: | Australija ( Vakarų Australija) |
Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Kalbaris |
Koordinatės: | 27°47′05″ p. pl. 114°14′45″ r. ilg. |
Plotas: | 1860 km²[1] |
Įkurtas: | 1963 m.[2] |
Valdymas: | Department of Biodiversity, Conservation and Attractions |
Vikiteka: | Kalbario nacionalinis parkas |
Klimatas šiltas, mediteraninis, pusiau aridinis ir aridinis. Per metus vidutiniškai iškrinta 347 mm kritulių, daugiausia Pietų pusrutulio žiemą. Vidutinė oro temperatūra sausį per parą svyruoja nuo 20º iki 31º C, liepą – nuo 10º iki 20º C.[4]
Vyrauja smėlėtos lygumos su krūmynais, Merčisono slėnyje – žemaūgių eukaliptų, kazuarinų ir akacijų retmiškiai.[5] Parko teritorijoje suskaičiuota 180 augalų šeimų ir 1029 augalų rūšys; daugiausia rūšių rasta mirtinių šeimoje – 188 (eukaliptai, mirtenės), pupinių šeimoje – 115 (ankštiniai augalai, akacijos), protėjinių šeimoje – 78 (banksijos, grevilėjos) ir astrinių šeimoje – 65. Devyniolika rūšių – endeminės parke. Beveik ketvirtadalis parke aptinkamų rūšių auga savo arealo šiauriausioje dalyje.[6]
2012 m. duomenimis parke gyveno 268 vietinės gyvūnų rūšys – 18 žinduolių, 144 paukščių, 70 roplių, 8 varliagyvių, 18 bestuburių ir 10 žuvų. Svarbiausios saugomos rūšys – juodauodegė sterbliakiaunė (reintrodukuota 2000 m.), Petrogale penicillata (valabė, reintrodukuota 2010 m.), australinis jūrų liūtas, trumpasnapis kakadu, ratiliuotoji šiukšliavištė, sakalas keleivis, australinis didysis einis, australinis storkulnis, Lerista axillaris ir Pletholax gracilis (scinkai), Hypseleotris aurea (žvynagalvių genties žuvis), Idiosoma nigrum (voras). Trys gyvūnų rūšys – endeminės parkui, septyniolika – aptinkamos savo arealo šiauriniame pakraštyje, viena roplių rūšis – savo arealo pietiniame pakraštyje.[7]
Parke yra aborigenų kultūros paveldo (istorinių dirbinių, mitologinių vietovių, uolų piešinių, įrankių gaminimo vietų, kiaukutynų) ir kolonijinių laikų kultūros paveldo vertybių (gyvulių varymo maršrutų, telegrafo linijų, triušių aptvarų, su ankstyvaisiais geografiniais tyrimais susijusių vietovių).[2]
Vienas lankomiausių Vakarų Australijos parkų, į kurį kasmet atvyksta apie 300 tūkst. turistų. Daugiausia lankoma pakrantės uolos, Meričsono tarpeklis su „Gamtos lango” (Nature’s Window) geologine formacija, žydinčių laukinių gėlių laukai (ankstyvą Pietų pusrutulio pavasarį); rengiami žygiai pėsčiųjų takais, naktiniai žygiai, laipiojama uolomis. Virš Merčisono tarpeklio įrengtos apžvalgos aikštelės.[8]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.