Remove ads
From Wikipedia, the free encyclopedia
Nacionalinis Kauno dramos teatras (Kauno dramos teatras) – pirmasis profesionalus stacionarus dramos teatras Lietuvoje.[1]
Nacionalinis Kauno dramos teatras | |
---|---|
Įėjimas į teatrą | |
Vieta | Kaunas, Laisvės al. 71 |
Savininkas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerija |
Atidarymas | 1920 m. |
Paskirtis | Teatras |
Pirmasis spektaklis – Hermano Sudermanno „Joninės“ (1920 m. gruodžio 19 d., režisierius Juozas Vaičkus), suvaidintas Kauno miesto teatro rūmuose (dab. Kauno muzikinis teatras).
Teatro trupės branduolį sudarė 1918 m. Sankt Peterburge J. Vaičkaus įkurtos privačios dramos studijos auklėtiniai: Viktoras Dineika, Petras Kubertavičius, Ona Kurmytė-Mazurkevičienė, Juozas Stanulis, vėliau pradėjo vaidinti aktoriai Aleksandras Kupstas, Juozas Laucius, Stasys Pilka, Ona Rymaitė, Juozas Siparis, Ipolitas Tvirbutas, Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė, Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė, Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė.
1924–1933 m. (su pertrauka) prie teatro veikė Vaidybos mokykla.
Išskirtiniu teatro laikotarpiu laikomi 1929–1933 m., kai teatre režisavo ir jam vadovavo Andrius Oleka-Žilinskas. Jis pirmasis lietuvių teatre realizavo Stanislavskio sistemos principus, išugdė naują režisierių kartą (Romualdas Juknevičius, Algirdas Jakševičius).
1940 m. teatre atkurta vaidybos studija (veikė iki 1950 m.).
1952 m. teatro trupę papildė Lunačiarskio valstybinio teatro meno instituto Maskvoje Lietuvių studijos 24 absolventai: A. Gabrėnas, K. Genys, V. Eidukaitis, L. Noreika, B. Raubaitė, G. Tolkutė, R. Varnaitė, L. Zelčius ir kiti.
2012 m. spalio 31 d. Kauno valstybiniam dramos teatrui už nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, produktyvų bendradarbiavimą su lietuvių dramaturgais, nuoseklią edukacinę veiklą ir išskirtinio kūrybinio braižo repertuarą suteiktas Nacionalinio Kauno dramos teatro statusas.[2]
Dabartinis pastatas nėra pirmieji šio teatro namai. 1928 m. pastatytas kino teatras „Metropolitain“ pagal archit. Vladimiro Dubeneckio projektą. 1959 m. kino teatras rekonstruotas, išplečiant iki dramos teatro (archit. Kazimieras Bučas). Vėlesnės rekonstrukcijos: 2004 m. ir nuo 2009 m. (archit. Algimantas Kančas).[4]
Nacionalinio dramos teatro pastatas Laisvės alėjos užstatyme išsiskiria fasado aukščiu. Suprojektuoto pagal socialistinio realizmo kanonus pastato priekį puošia 4 charakteringos Romano Kazlausko skulptūros. Tai du vaikinai ir dvi merginos, apsirengę idealizuotais liaudiškais drabužiais, laikantys paprastus muzikos instrumentus[5] Statiniui išskirtinumo suteikia pirmame aukšte gilyn įtraukta pastato dalis. Pailga erdvė už paradinių durų – buvusi įvaža į vidinį kiemą, vedusi pro 1929 m. čia iškilusį pastatą. Teatro kavinės bei rūbinės vietoje prieškaryje veikė alaus baras „Pale Ale“, parduotuvės. Pagrindinės teatro salės išvaizda ir struktūra atspindi pirminę kino teatro formą, tik su vėlesniais patobulinimais. Šiandieninė teatro salė talpina beveik 500 žmonių, tai yra 200 mažiau, nei kino teatre „Metropolitain“.
Dideliame, kompleksiškame teatro pastate yra 5 erdvės: Didžioji salė, Rūtos salė, Ilgoji salė, Mažoji scena, Didžiosios scenos fojė.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.