Jonas Naruševičius
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Jonas Naruševičius (lenk. Jan Naruszewicz, g. apie 1558 m. – 1616 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
| Jonas Naruševičius lenk. Jan Naruszewicz | |
|---|---|
| Naruševičiai | |
 | |
| Herbas Wadwicz | |
| Gimė | apie 1558 m. |
| Mirė | 1616 m. (~58 metai) |
| Tėvai | Mikalojus Jonas Naruševičius |
| Sutuoktinis (-ė) | Marina Solomereckaitė |
| Vaikai | Aleksandras Naruševičius |
| Žemaitijos kaštelionas | |
| Valdė | 1588–1603 |
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Naruševičių giminės. Tėvas Mikalojus Jonas Naruševičius (m. 1575 m.), broliai Mikalojus Naruševičius (1560–1603 m.) ir Kristupas Naruševičius (apie 1570–1630 m.). Uošvis Mstislavlio kaštelionas Ivanas Solomereckis (m. 1578 m.). Sūnus Žemaitijos kaštelionas Aleksandras Naruševičius (m. 1653 m.)
Evangelikas reformatas. 1581 m. su karaliaus Stepono Batoro kariuomene dalyvavo Pskovo apgultyje. Nuo 1589 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės medžioklis, nuo 1582 m. pirmasis Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Žemaitijos atstovas 1601 m., 1607 m. ir 1611 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimuose. Su broliu Mikalojumi globojo Žeimių ir Raseinių evangelikų reformatų bendruomenes.[1]