From Wikipedia, the free encyclopedia
Jonas Karosas (1912 m. kovo 20 d. Vilniuje – 1975 m. balandžio 3 d. ten pat) – sovietinis partinis veikėjas, žurnalistas, redaktorius.
Jonas Karosas (1912) | |
---|---|
Gimė | 1912 m. kovo 20 d. Vilnius |
Mirė | 1975 m. balandžio 3 d. (63 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Saulės kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Sabina Karosienė (Bieliukienė) |
Veikla | žurnalistas, redaktorius |
Partija | 1930 m. VBKP / SSKP |
Alma mater | 1949 m. Vilniaus universitetas |
1931–1932 m. studijavo Vilniaus universitete (VU). Redagavo pogrindinius komunistinius žurnalus „Barikada“ (1932–1937 m.), „Bedievis“ (1934 m.), laikraštį „Valstiečių balsas“ (1933–1934 m. ir 1935–1938 m.). 1931 m. išrinktas Lietuvos komunistų biuro prie Vakarų Baltarusijos komunistų partijos CK sekretoriumi. 1932 m. ir 1934–1935 m. kalintas. Leido ir redagavo legalius vienkartinius Vilniaus lietuvių literatūros ir dailės leidinius: 1937 m. – „Varpos“, „Varsnos“, „Vingis“, 1938 m. – „Sėja“, 1939 m. – „Versmė“, juose paskelbė literatūros kritikos straipsnių. 1940–1941 m. laikraščių „Prawda Wileńska“, „Vilniaus balsas“ redaktorius. 1942–1944 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje.
1944 m. dirbo LSSR valstybinėje leidykloje Maskvoje, vėliau „Prawda Wileńska“ redaktorius. 1944–1955 m. laikraščio „Tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas. 1949 m. baigė VU. 1952–1960 m. VU Žurnalistikos katedros vedėjas, dėstė Partinės ir sovietinės spaudos teoriją ir praktiką.[1][2] 1955–1961 m. žurnalo „Komunistas“, 1961–1975 m. „Mokslas ir gyvenimas“ vyr. redaktorius. 1957–1975 m. LSSR žurnalistų sąjungos valdybos pirmininkas, SSRS žurnalistų sąjungos valdybos sekretorius.[3]
1958–1964 m. LKP CK narys. 1966–1975 m. LKP revizijos komisijos narys.[4]
Palaidotas Saulės kapinėse. Iki 1991 m. jo vardu Vilniuje buvo pavadinta gatvė (dab. Islandijos g.).
Parašė atsiminimų apie lenkų okupacijos laikus ir savo dalyvavimą pogrindinėje revoliucinėje veikloje, kelionių apybraižų, literatūros kritikos knygų. Buvo vienas lietuvių marksistinės bei sovietinės literatūros kritikos pradininkų, propagavo realizmą ir liaudiškumą.[5][6]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.