Jonas Janulis

Jonas Janulis (1888 m. gruodžio 21 d. Toliočiai, Šiaulių apskr., Kauno gub. – 1973 m. vasario 24 d. Kaunas) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.

Biografija

1913 m. baigė Kazanės meno mokyklą. 1921 m. grįžęs į Lietuvą mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1924–1934 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1946–1951 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, nuo 1951 m. docentas.

Kūryba

Nutapė portretų (Maironis 1927 m., aktorė E. Grikevičiūtė, apie 1929 m., „dainininkė Vladislava Grigaitienė“, 1932 m., „Prelato Šaulio portretas“ 1934 m., „Akademiko J. Kriščiūno portretas“ 1959 m.), peizažų („Miško takelis“, apie 1920 m.), žanrinių kompozicijų („Pagonių šventykla“), sukūrė spektaklių scenovaizdžių, restauravo paveikslų. 1929 su V. Didžioku ir O. Dubeneckiene talkino P. Kalpokui dekoruojant Lietuvos banko rūmų Kaune operacijų salę. Kūriniai realistinio stiliaus, portretams būdinga idealizacija.

Nuo 1920 m. dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos, Lietuvių dailės draugijos, Lietuvos dailininkų sąjungos parodose. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.^[1]

Šaltiniai

1. Rima Rutkauskienė. Jonas Janulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 528 psl.