JAV keltologas From Wikipedia, the free encyclopedia
Džonas T. Kokas (angl. John T. Koch) – amerikiečių akademikas, istorikas ir kalbininkas, dirbantis keltologijos srityje, ypač telkiantis dėmesį į priešistorę ir ankstyvuosius viduramžius.[1] Jis yra penkių tomų leidinio „Keltų kultūra: istorijos enciklopedija“ („Celtic Culture: A Historical Encyclopedia“, 2006, ABC Clio) redaktorius. Bene labiausiai žinomas kaip pagrindinis keltų Vakarų hipotezės šalininkas.
Dž. T. Kokas yra Harvardo universiteto absolventas, šiame universitete keltų kalbų ir literatūros srityje atitinkamai 1983 ir 1985 m. jam buvo suteikti magistro ir daktaro laipsniai. Taip pat jis studijavo Oksfordo universiteto Jėzaus koledže ir Velso universitete Aberistvite.[1] Dėstė keltologiją Harvardo universitete ir Bostono koledže.[1]
Nuo 1998 m. Valų ir keltų pažangiųjų tyrimų centre prie Velso universiteto dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju ir lektoriumi, šioje mokslo įstaigoje vadovavo tyrimui Keltų kalbos ir kultūrinė tapatybė,[1] tyrimo rezultatas – penkių tomų „Keltų kultūra: istorijos enciklopedija“ (2006) ir „Keltų studijų atlasas“ (2007).
Dž. T. Kokas publikavo daugybę straipsnių apie ankstyvąsias airių ir valų kalbas, ankstyvąją šių tautų literatūrą ir istoriją. Jo darbams priklauso „Keltų herojinis amžius“ (pirmą kartą išleista 1994 m., 4-as leidimas 2003 m.), bendraautoris Dž. Keris; „Aneirino Gododinas“ (1997), ankstyvosios valų poemos „Gododinas“ vertimas ir aptarimas; knygose ir žurnaluose išspausdinta daug straipsnių, parašyta darbų apie senosios valų kalbos gramatiką ir knyga apie britų poetą Taliesiną.[1]
2007 m. Dž. T. Kokas Velso universitete gavo asmeninę katedrą.[2]
Valų ir keltų pažangiųjų tyrimų centre prie Velso universiteto Dž. T. Kokas (kaip mokslo darbuotojas ir projekto vadovas) prižiūrėjo Senosios Britanijos ir atlantinės zonos projektą (apimantį Airiją, Armoriką ir Pirėnų pusiasalį).[3] 2008 m. Dž. T. Kokas Aberistvito universitete skaitė paskaitą „Keltoi vadinami žmonės, Lateno stilius ir keltų kalbos: trejopi keltai geografijos atžvilgiu“.[4][5] 2009 m. Dž. T. Kokas publikavo straipsnį,[6] kuris vėliau tais pačiais metais išsivystė į knygą „Tarteziečių kalba: pietvakarių keltų kalba istorijos aušroje“, šioje knygoje nuodugniai aprašoma, kad tarteziečių kalba gali būti seniausia tiesiogiai paliudyta keltų kalba, apie 825 m. pr. m. e. užrašyta iš finikiečių rašto kilusiu tarteziečių raštu. Po to, 2011 m., pasirodė „Tarteziečių kalba II: preliminarūs istorinės fonologijos duomenys“, ši knyga skirta Mesas do Castelinho įrašams.
Dž. T. Kokas yra pagrindinis keltų Vakarų hipotezės šalininkas, pasak šios hipotezės, keltų kalbos, kaip indoeuropiečių kalbų atšaka, susidarė ne Rytų Europoje, iš kur paplito į vakarus, o, labiau tikėtina, Iberijoje (dabartinėse Ispanijoje ir Portugalijoje) tarp keltiberų ir gretimų tautų kaip praindoeuropiečių ir senųjų neindoeuropietiškų senosios Ispanijos kalbų, susijusių su baskų kalba, derinys, patyręs tam tikrą finikiečių kalbos įtaką. Iš ten (laikantis šio scenarijaus) keltų kalbos paplito į rytų teritorijas, kurios vėliau tapo Galija (dabartinė Prancūzija, Vokietija ir gretimos sritys), ir šiose teritorijose ankstyvosios italikų ir germanų kalbų formos vystėsi atskilusios nuo indoeuropiečių prokalbės. Ši mokslinė idėja, pateikta Dž. T. Koko ir B. Kanlifo trijų tomų serijoje „Keltų kalbos iš Vakarų“ (2012–2016), yra ginčytina.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.