From Wikipedia, the free encyclopedia
Indo-graikų karalystė – valstybių konfederacija Šiaurės Indijoje, gyvavusi 180 m. pr. m. e. – 10 m., kurią valdė graikų valdovai, Eutidemo dinastijos tęsėjai. Pagrindinė konfederacijos dalis buvo Indijos subkontinento šiaurės vakaruose (ypač dab. Pakistane), tačiau jos teritorija apėmė ir dalį dabartinio Afganistano.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Indo-graikų karalystė | ||||
Gandharos dinastija | ||||
| ||||
Sostinė | Kapisa, Taksila, Puškalavati | |||
Valdymo forma | konfederacija | |||
Era | Senovė | |||
- Indijos nukariavimas | 180 m. pr. m. e. m. | |||
- Indo-skitai užima Maturą | 10 m. m. | |||
Susidarė plečiantis Graikų-baktrų karalystei. Karalystę įkūrė Demetrijus I, graikų-baktrų valdovo Eutidemo I sūnus. Demetrijus įsiveržė į Šungų Magadhą ir atplėšė iš jos vakarines teritorijas. Ilgainiui šios teritorijos de facto atsiskyrė nuo karalystės kaip atskira valstybė, o galutinai de jure ėmė egzistuoti visiškai nepriklausoma nuo 130 m. pr. m. e. Žlugo nuo indo skitų antpuolių.
Konfederacijos politinis ir kultūrinis centras 160–70 m. pr. m. e. buvo Gandharos regionas. Sostinės buvo Taksila (vadinama Sirkapu), Puškalavati. Kušanų imperijos bendralaikės buvo Šungų dinastija, valdžiusiai rytuose, ir Satavahanų imperija pietuose.
Savo įsiveržimą į Šiaurės Indiją Demetrijus pradėjo 180 m. pr. m. e., po to, kai Maurjų imperijos dinastiją nuvertė Pušjamitra Šunga, pradėjęs savo Šungų dinastiją (185–78 m. pr. m. e.). Graikai įsiveržė iki pat sostinės Pataliputros (dab. Patna) Rytų Indijoje. Strabonas (15.698) rašė: „Tie, kurie atėjo su Aleksandru, priėjo iki Gango ir Pataliputros“.
Indų metraščiai taip pat rašo apie graikų užpultus Mathuros, Pančalos, Saketos ir Pataliputros miestus. Pietuose graikai užėmė Sindo ir Gudžarato regionus, o po to strateginį Barigazos uostą (Bharučas), apie ką rašo Strabonas ir kiti autoriai bei yra atvaizduota Apolodoto I monetose. Labiau tikėtina, kad sritys į rytus nuo Pendžabo buvo užimtos vėliau, antroje amžiaus pusėje karaliaus Menandro. Sirkapo miestas šiuolaikinio Pakistano šiaurės vakaruose greičiausiai buvo pastatytas Demetrijaus. Pagal savo struktūrą miestas atitinkam graikų miestų statybos standartus. Ten taip pat atrasta nemažai helenistinės kultūros daiktų, tarp jų graikų-baktrų karalių monetos ir ant akmens atvaizduotos graikų mitologijos scenos.
Gandharos istorija |
Gandhara |
Achemenidų imperija |
Aleksandras Didysis |
Maurjų imperija |
Indo-graikų karalystė |
Indo-skitų karalystė |
Indo-partų karalystė |
Kušanų imperija |
Indo-sasanidai |
Kidaritai, Heftalitai |
Indo-sasanidai |
Šiaurės Vakarų Indijos istorija |
Pirmasis žygis buvo baigtas 175 m. pr. m. e. ir Šungų valstybė buvo pastumta į rytus, tačiau tuo metu Baktrijoje uzurpatorius Eukratidas įvykdė perversmą, pašalino nuo valdžios Eutidemo dinastiją ir užėmė teritorijas iki Indo upės. Tai įvyko tarp 170 ir 150 m. pr. m. e. Indų metraščiai praneša apie nesantaiką tarp graikų ir tikisi žiaurios tarpusavio kovos.
Eukratidą sustabdė Menandras, kuris įsikūrė indiškoje imperijos dalyje, Baktrijoje laimėjo keletą pergalių, kurios užfiksuotos monetose graikų-baktrų stiliuje, po to pratęsė ekspansiją į rytus. Menandrą galima laikyti didžiausią teritoriją užkariavusiu indo-graikų valdovu. Jo monetos randamos dažniausiai ir yra paplitusios didelėje teritorijoje. Menandras minimas budistinėje literatūroje kaip atsivertęs į budizmą karalius Milinda.
125 m. pr. m. e. į indo-graikų valstybės teritoriją įsiveržė Eukratido sūnaus, karaliaus Helioklo, vadovaujami graikai-baktrai, tačiau tuo pat metu tocharai puolė graikus-baktrus iš šiaurės ir užėmė Baktriją. Likusi karalystė buvo padalinta į dvi dalis – Menandro dinastija liko savo teritorijose į rytus nuo Džchelum upės iki Mathuro, o kiti valdovai valdė didesnę teritoriją (Paropamisadai, vakarų Pendžabas ir Arachozija).
Nuo I a. pr. m. e. pradžios valstybė iš vakarų (Drangianos) buvo puldinėjama indo-skitų, kurie keletą kartų nusiaubė sritis. Nuo I a. pr. m. e. vidurio skitai aktyviai veržėsi į karalystės teritoriją, kol galiausiai graikai-baktrai teliko valdyti tik ryčiausiose teritorijose (Pandžabe aplink Mathurą). 10 m. vienas skitų vadų paėmė paskutinįjį graikų-baktrų avanpostą Mathuroje ir valstybė nustojo egzistuoti.
Indo-graikų konfederacija didžiąją dalį savo istorijos buvo sudaryta iš 2–3 karalysčių, valdomų skirtingų valdovų, kurios apėmė penkis skirtingus regionus. Šie regionai buvo:
Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės | ||||||||||||
Amžius: | Šiaurės vakarai | Šiaurės rytai | Vidurio Indija | Pietų Indija | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
III a. pr. m. e. |
|
|
|
|
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.