Jūrų kiaulės

Jūrų kiaulės (Phocoenidae) – banginių (Cetacea) šeima.

Phocoenidae
Paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Banginiai ( Cetacea) Šeima: Jūrų kiaulės ( Phocoenidae)

Šeimoje 5 rūšys:

• Bepelekė jūrų kiaulė (Neophocaena phocaenoides)
• Paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena). Dažna Baltijos jūroje.
• Kalifornijos jūrų kiaulė (Phocoena sinus)
• Phocoena dioptrica
• Phocoena spinipinnis

Jūrų kiaulės labiau artimos narvalams ir belugoms nei delfininiams.^[1]

Evoliucija

Jūrų kiaulės, kaip ir banginiai ir delfinai, kilę iš sausumo žinduolių, giminingi kanopiniams gyvūnams. Į vandenį gyventi persikėlė maždaug prieš 50 mln. metų, ankstyvajame eocene. Jūrų kiaulių šeima išsivystė mioceno pabaigoje atsiskirdama nuo delfinų šeimos prieš maždaug 15 mln. metų. Seniausios fosilijos rasto sekliuose Ramiojo vandenyno šiaurės vandenyse. Europos pakrantėse ir pietų pusrutulyje išplito daug vėliau, plioceno laikotarpyje.^[2]

Paplitimas

Rūšys sutinkamos netoli pakrančių, siaurose juostuose Atlanto, Indijos, Ramiojo ir Pietų vandenynuose.^[3] Paprastoji jūrų kiaulė gyvena ir vakarinėje Baltijos jūroje dalyje.^[4]

Išvaizda

Kūno ilgis iki 2,5 m. Mažiausia rūšis (iki 1,5 m) – Kalifornijos jūrų kiaulės. Atrodo labai panašios į delfinus, tačiau mažesnės ir stambesnės. Dantys kastuvo formos. Galvos apvalios, žandikauliai buki. Nugaros pelekas trikampis. Kai kurios rūšys turi nedidelius gumbus nugaros peleko pakraštyje, tačiau jų funkcija iki šiol nežinoma.^[5]

Jūrų kiaulės – žinduoliai, kurie turi antrą pagal dydį neurokorteksą lyginant su kūno dydžiui, tik žmonės turi didesnius.^[6]

Elgsena

Gyvena nedidelėse bandose iki 10 individų, nors kai kurios rūšys susiburia šimtais. Tarpusavyje bendrauja naudodami skirtingus spragtelėjimo ir švilpimo garsus. Kaip ir dauguma dantytųjų banginių, naudoja echolokaciją. Tai atsargūs ir drovūs gyvūnai, kuriuos sunku pamatyti gamtoje.