Italijos Eritrėja

Italijos Eritrėja (it. Colonia Eritrea) – Italijos kolonijinės imperijos kolonija Rytų Afrikoje. Apėmė dabartinę Eritrėją, egzistavo nuo 1880–1936 m. Vėliau, kaip atskira kolonija, įjungta į Italijos Rytų Afriką, kur išsilaikė iki 1947 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Colonia Eritrea Italijos Eritrėja
Italijos kolonija
← 1890 – 1947 →
Vėliava Herbas
Location of Italijos Eritrėja
Sostinė	Asmara
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Įkurta	1890 m.
- Įjungta į Rytų Afriką	1947 m.
Valiuta	Eritrėjos taleris, Italijos lira

Raida

1869 m. italų kompanija nupirko Asabos įlanką iš vietos sultono ir siekė čia įsitvirtinti. 1882 m. uostas buvo perduotas Italijos karalystei. Apie 1885 m. Italija įsitvirtino ir dar viename strateginiame Etiopijos pajūrio uoste – Masavoje.

Pasinaudodami Etiopijoje vykstančiais neramumais mirus imperatoriui Johanesui IV, 1889 m. italų pajėgos įsiveržė į šiaurines Etiopijos teritorijas, istorinį Mereb Melašo regioną. Po metų jie čia oficialiai įkūrė koloniją, pavadintą Eritrėja (pagal istorinį Raudonosios jūros pavadinimą). Ši kolonija buvo pripažinta Etiopijos imperatoriaus Meneliko II. 1889 m. pasirašius Vučalės sutartį su Melenliku, galutinai susiformavo kolonijos teritorija, kuomet Italija perėmė ir daug kitų pakrantės teritorijų.

Kadangi Italijai tai buvo pirmoji jos kolonija (it. Colonia Primogenita), vyriausybė jai skyrė daug dėmesio, į šalį masiškai migravo italai, kurie apsigyveno didžiausiuose miestuose Asmaroje ir Masavoje. 1914–1936 m. italų skaičius Eritrėjoje išaugo nuo 4000 iki 100000. Be to, italai skatino vietos gyventojų atsivertimą į katalikybę, statė bažnyčias.

Italija kolonijoje vykdė ir insfrastruktūros projektus. Buvo nutiestas keltuvas tarp Asmaros ir Masavos, Eritrėjos geležinkelis, pagerintos šalies higienos bei medicininio aptarnavimo sąlygos.

1936 m., Italijai nukariavus Etiopijos imperiją, Italijos Eritrėja buvo įjungta į Italijos Rytų Afriką.

Gubernatoriai

Italijos Eritrėją valdė gubernatoriai (it. Governatori) (iki 1896 m. – komendantai), pavaldūs Italijos karaliui:

• Baldassarre Orero 1890 m. sausis – 1890 m. birželis
• Antonio Gandolfi 1890 m. birželis – 1892 m. vasaris
• Oreste Baratieri 1892 m. vasaris – 1896 m. vasaris
• Antonio Baldissera 1896 m. vasaris – 1897 m. gruodis
• Ferdinando Martini 1897 m. vasaris – 1907 m. kovas
• Giuseppe Salvago Raggi 1907 m. kovas – 1915 m. rugpjūtis
• Giovanni Cerrina Feroni 1915 m. rugpjūtis – 1916 m. rugsėjis
• Giacomo De Martino 1916 m. rugsėjis – 1919 m. liepa
• Camillo De Camillis 1919 m. liepa – 1920 m. lapkritis
• Ludovico Pollera 1920 m. lapkritis – 1921 m. balandis
• Giovanni Cerrina Feroni 1921 m. balandis – 1923 m. birželis
• Giacopo Gasparini 1923 m. birželis – 1928 m. birželis
• Corrado Zoli 1928 m. birželis – 1930 m. liepa
• Riccardo Di Lucchesi 1930 m. liepa – 1935 m. sausis
• Emilio De Bono 1935 m. sausis – 1935 m. lapkritis
• Pietro Badoglio 1935 m. lapkritis – 1936 m. gegužė