From Wikipedia, the free encyclopedia
Irakiečiai (arab. العراقيون = Irāqīyūn, kurd. گهلی عیراق = Îraqîyan) – žmonės, kilę iš Irako. Juo sudaro Irako arabai (~78 %) bei kurdai (~18 %), taip pat mažesne dalimi – turkmėnai, asirai, armėnai, azerbaidžaniečiai,[7] jezidai. Gyvena Irake, taip pat sudaro didelę diasporą Europoje (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje), Artimuosiuose Rytuose (Irane, Libane, Turkijoje, Jordanijoje, Kuveite, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose), JAV, Australijoje. Tikinčiųjų dauguma (97 %) – musulmonai (~64–69 % šiitai, ~29–34 % sunitai),[7] yra šiek tiek krikščionių (daugiausia senųjų Rytų bažnyčių nariai), jezidų, zoroastrų, mandėjų, šaibėjų. Vartoja arabų kalbą, taip pat kurdų ir kitas tautinių mažumų kalbas.
Irakiečiai | |
---|---|
Irakiečiai iš Nadžafo apylinkių | |
Gyventojų skaičius | ~50 mln. |
Populiacija šalyse | Irakas: 41 mln. JAV: 1–2 mln.[1] Iranas: 0,5–0,75 mln.[2] Jordanija: 0,7 mln.[3] Didžioji Britanija: 0,45 mln.[4] Vokietija: 0,45 mln.[5] Švedija: 0,2 mln.[6] |
Kalba (-os) | arabų, kurdų ir kt. |
Vėliava | |
Religijos | daugiausia islamas, t. p. krikščionybė, jezidizmas, mandėjizmas ir kt. |
Giminingos etninės grupės | kiti arabai, kurdai, asirai |
Vikiteka: | Irakiečiai |
Irakiečiai pradėjo formuotis VII a., kai arabai užkariavo Mesopotamiją, o VIII a. Bagdadas tapo Abasidų kalifato sostine. Arabai asimiliavo senąsias šio krašto tautas – asirus, aramėjus, babiloniečius, persus. Nors dalinai asimiliuoti didelį savitumą išlaikė Tarpupio nendrynų arabai.[8]
Šiuolaikinė irakiečių nacija ėmė formuotis XX a. vid., sukūrus Irako valstybę. Dėl etninių, religinių, politinių konfliktų ji išliko labai nevienalytė (šiitų ir sunitų susirėmimai, kurdų nepriklausomybės siekis, Sadamo Huseino era, Irako karas). Nuo XX a. vid. iš šalies labai padidėjo emigracija – pradžioje žydų ir krikščionių, vėliau – S. Huseino santvarkos oponentų, karo pabėgelių. Susidarė plati irakiečių diaspora.
Tradiciškai Irako valstiečiai vertėsi ariamąja drėkinamąja žemdirbyste (augino kviečius, miežius, ryžius, soras, ankštines kultūras, finikus, tabaką, medvilnę) ir gyvulininkyste, o pietuose ir sodininkyste bei daržininkyste. Dykumose gyvenantys beduinai augina buivolus, kupranugarius, avis. Tradiciniai amatai – ūkio įnagių, drabužių, indų, demblių, safjano ir vilnos dirbinių, metalo dirbinių gamyba. Miestuose gyvena daugiausia amatininkai, pirkliai, paslaugų ir pramonės barų darbuotojai.
Tradicinė apranga panaši į kitų arabų: vyrų ilgi, paprastai balti rūbai, perjuosti juosta, skarelė (kufija), beduinai dėvi vilnonį paltą (aba). Moterų apranga tamsesnė, gausų papuošalų (žiedai, kabučiai, apyrankės, segės, auskarai ausyse, nosyje).[8]
Tradiciniai maisto produktai – miežinė arba kvietinė nekildinta duona, pienas, ryžiai, datulės (naudojamos miltų, tyrės, alkoholio, cukraus gamybai). Mėsos patiekalai ruošiami iškilmingų švenčių metu. Gausiai valgomas rupių kviečių patiekalas bulguras, gardinamas fermentuotu pienu lebenu.
Dalis irakiečių tebesiskirsto į gentis (šiaurėje – šamar džarbai, anza amaratai; pietuose ir centre – kjabai, beni ljamai, muntefikai, duleimai, akeidatai, džburai, hazaliai, hasanai, ubeidai, fatlos ir kt.). Šeimos daugiausia mažosios, poligamija pasitaiko retai.[8]
Išplėtotas muzikos menas – būdingi vokaliniai-instrumentiniai ansambliai makamai.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.