Interviu

Interviu (angl. interview 'pokalbis') – dviejų, kartais daugiau žmonių pokalbis, kurio metu užduodant klausimus renkama informacija tam tikra tema. Tai paplitęs žiniasklaidos ir kai kurių humanitarinių mokslų tyrimo metodas.

Interviu

Mokslas

Socialinėje psichologijoje ir panašiuose moksluose interviu yra informacijos gavimas žodine apklausa, naudojama siekiant sukurti darbines hipotezes, dominančias tyrėją, norint papildyti ar patikslinti duomenis, gautus kitais tyrimo metodais, ar panaudoti kaip pagrindinį duomenų rinkimo būdą.^[1]

Žiniasklaida

Interviu terminas dažniausiai siejamas su žurnalistika. Čia jis gali turėti dvejopą reikšmę:

• Interviu kaip vienas pagrindinių informacijos rinkimo būdų, kai informacija gaunama tiesiogiai kalbantis su kompetentingu asmeniu arba klausimai jam pateikiami raštu.
• Interviu taip pat yra atskiras žurnalistikos žanras, kuriame dialogo, pasakojimo pirmuoju asmeniu arba perpasakojimo forma pateikiamas žurnalisto pokalbis su politiku, visuomenės, kultūros veikėju, valdžios pareigūnu arba kuo nors pasižymėjusiu asmeniu. Interviu priskiriamas informacinių žanrų grupei, nors kai kurioms jo rūšims daugiau būdingas analitinis pradas. Interviu publikuojamas spaudoje, skelbiamas per radiją, televiziją.

Interviu žanrine forma dažniausiai naudojama:

• kai kalbinamas asmuo gali autoritetingai pateikti kokią nors visuomenei svarbią informaciją
• kai domimasi jo nuomone kokiu nors klausimu
• kai domina jo asmenybė, gyvenimo būdas

Pokalbio forma interviu žanro publikacijoms suteikia įtikinamumo, dramatiškumo, kartais intymumo atspalvį.

Interviu pagal pokalbio užrašymo būdus gali būti skirstomi:

• interviu-pasakojimai
• interviu-monologai
• interviu-dialogai

Pasirengimo procesas

Prieš eidamas į interviu su pašnekovu, žurnalistas turėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

• Tikslo pasirinkimas (kodėl einame kalbėtis – tai turi žinoti abi pusės)
• Susipažinti su objektu, problema
• Susisiekimas su pašnekovu
• Susipažinimas su pačiu pašnekovu
• Pats interviu organizavimas (vieta, laikas)

Prieš interviu iš pradžių reikia susipažinti su objektu (išstudijuoti keliamą klausimą, problemą, temą) ir pašnekovu, nes pastarasis tikisi, jog žurnalistas atvyks žinodamas kiek įmanoma daugiau. Be to, nuo pasirengimo priklauso ir paties interviu kokybė. Informacijai rinkti tinka ne tik pašnekovo straipsniai ar straipsniai apie jį, bet ir jo aplinkos žmonių pakalbinimas.

Pagal etiketą susitarti dėl pokalbio reiktų ne mažiau kaip prieš parą. Taip pat reikia nustatyti interviu laiką, vietą, pokalbio trukmę (informacinio pobūdžio interviu pageidautina trukmė – 30-45 min.), turėti pasiruošus klausimyną, pasirengti papildomas priemones (diktofoną ir t. t.). Dėl diktofono naudojimo reiktų atsiklausti pašnekovo. Telefonu taip pat reikia pasakyti, kad įrašinėjama.

Reikšmingi yra ir iš pirmo žvilgsnio ne tokie svarbūs dalykai, todėl patariama deramai apsirengti. Susitikus ar dar tik tariantis su būsimu pašnekovu dėl pokalbio, reiktų nupasakoti, apie ką bus kalbama, bei pasakyti, ar tai bus interviu, ar didesnės publikacijos dalis. Prieš interviu reikia prisistatyti, nurodyti kokią žiniasklaidos priemonę atstovaujama.

Prieš interviu galima paplepėti, pasišnekučiuoti nebūtinai apie būsimo pokalbio temą, o apie bendrus dalykus. Tai leis išblaškyti įtampą, pasidaryti sau palankią atmosferą. Po interviu rekomenduojama sugrupuoti savo pastebėjimus. Jei iškils klausimų, galima iškart juos užduoti arba po to paskambinti, patikslinti.

Šaltiniai

1. Tarptautinių žodžių žodynas

Literatūra

• Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997.
• Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001.
• Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2003.