Imperatorius Konradas IV

Konradas IV (vok. Konrad IV, 1228 m. balandžio 25 d. Andrija, Apulija – 1254 m. gegužės 21 d. Lavelo, Bazilikata) – Štaufenų dinastijos valdovas, Švabijos hercogas (1235–1254 m.), Šventosios Romos imperijos karalius (1237–1254 m.), Sicilijos karalius (1250–1254 m.) ir Jeruzalės karalius (1228–1254 m.).

Imperatorius Konradas IV
Dinastija Štaufenai
Gimė	1228 m. balandžio 25 d. Andrija, Apulija
Mirė	1254 m. gegužės 21 d. Lavelo, Bazilikata
Tėvas	Frydrichas II
Vokietijos karalius
Valdė	1237-1254 m.
Pirmtakas	Henrikas VII Štaufenas
Įpėdinis	Vilhelmas Olandas
Sicilijos karalius
Valdė	1250-1254 m.
Pirmtakas	Frydrichas II
Įpėdinis	Konradinas
Jeruzalės karalius Valdė 1228-1254 m. Pirmtakas Izabelė II Jeruzalietė Įpėdinis Konradas III Švabijos hercogas Valdė 1235-1254 m.
Vikiteka	Imperatorius Konradas IV

Biografija

Imperatoriaus Konrado IV karūnacija

Konrado IV antspaudas

Konradas buvo vienintelis Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II ir jo antrosios žmonos Jeruzalės karalienės Jolandos Brienietės sūnus. Jo motina mirė gimdydama; iš jos Konradas paveldėjo teises į Jeruzalės sostą. Iki 1235 m. gyveno Italijoje, tais metais pirmą kartą aplankė Vokietiją. 1246 m. vedė Bavarijos hercogo Otono II dukterį Elžbietą Bavarę, jiems gimė sūnus Konradinas (1252–1268 m.)

Valdant tėvui vietoj sukilusio vyresniojo brolio Henriko VII 1237 m. tapo Romėnų karaliumi (taip kartais tituluotas Vokietijos karalius). 1246 m. Frydrichą II popiežius Inocentas IV ekskomunikavo, tais pačiais metais Vokietijoje kitu karaliumi išrinktas Tiuringijos grafas Henrikas Raspė, po šio mirties – Olandijos karalius Vilhelmas. Po Frydricho II mirties 1250 m. Konradas IV, kaip ir jo varžovas Vilhelmas nesėkmingai kandidatavo į Šventosios Romos imperijos sostą. Konradas IV įsitvirtino Pietų Italijoje. Po jo mirties Vokietijoje dar 19 metų nebuvo visuotinai pripažinto Šventosios Romos imperatoriaus.^[1] Mirė karinėje stovykloje nuo maliarijos.

Šaltiniai

1. Imperatorius Konradas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 502 psl.

Literatūra

• Bernd Schneidmüller/ Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., Verlag C. H. Beck, München 2003, S. 315ff.
• O. H. Becker: Kaisertum, deutsche Königswahl und Legitimitätsprinzip in der Auffassung der späteren Staufer und ihres Umkreises, 1975
• K. E. Demandt: Der Endkampf des staufischen Kaiserhauses im Rhein-Main-Gebiet, in: Hess. Jb. für: Landesgeschichte 7, 1957, S. 102–164
• A. Finocchiaro-Sartorio: Le leggi di Corrado IV, in: Studi storici e giuridici
• J. Haller: Von den Staufern zu den Habsburgern – Auflösung des Reichs und Emporkommen der Landesstaaten (1250–1519), ³1970
• dedicati a Federico Ciccaglione 1, 1909, S. 235–261
• H. Hartmann: Die Urkunden Konrads IV., 1944, S. 38-163
• G. Kirchner: Die Steuerliste von 1241, 1953, S. 64-104
• J. Lehmann: Die Staufer. Glanz und Elend eines deutschen Kaisergeschlechts, 1978
• E. Maschke: Das Geschlecht der Staufer, 1943
• R. Morghen: Il tramonto della potenza sveva in Italia 1250–1266, 1936
• J. Mühlberger: Die Staufer – Aufstieg, Höhe und Ende, Rottweil 1966, ND Göppingen 1977
• F. W. Schirrmacher: Die letzten Hohenstaufen, Göttingen 1871
• Friedrich Speier: Geschichte König Konrads IV., Diss Berlin 1989
• E. Thurnher: Konradin als Dichter, in: DA 34, 1978
• G. Zeller: König Konrad IV. in Italien 1252–1254, Diss. Straßburg 1907

Nuorodos

• Viduramžių genealogija Archyvuota kopija 2008-05-23 iš Wayback Machine projekto.

Imperatorius Konradas IV Štaufenai Gimė: 1228 Mirė: 1254
Vokietija Vokietija Vokietijos karališkoji šeima
Karališkieji titulai
Prieš tai: Izabelė II Jeruzalietė ir Frydrichas II	Jeruzalės karalius 1228 balandžio 25 – 1254 gegužės 21	Po to: Konradinas
Prieš tai: Frydrichas I	Sicilijos karalius 1250 gruodžio 13 – 1254 gegužės 21
Prieš tai: Henrikas VII Štaufenas	Vokietijos karalius (formaliai Romos karalius) 1237 gegužė – 1254 gegužės 21	Po to: Vilhelmas Olandas kaip antikaralius 1247