From Wikipedia, the free encyclopedia
Hildegarda Bingenietė (Hildegarda iš Bingeno, vok. Hildegard von Bingen, lot. Hildegardis Bingensis, 1098 – 1179 m. rugsėjo 17 d.) – XII a. krikščionių šventoji, abatė. Vokietijos viduramžių mistikė, kompozitorė, poetė, gamtamokslininkė. 2012 m. spalio 7 d. paskelbta katalikų bažnyčios mokytoja.[1] Minėjimo diena − rugsėjo 17.
Hildegarda Bingenietė vok. Hildegard von Bingen lot. Hildegardis Bingensis | |
---|---|
Hildegarda priima dangiškąją viziją (viduramžių iliuminacija) | |
Gimė | 1098 m. Bermersheimas, Vokietija |
Mirė | 1179 m. rugsėjo 17 d. (~81 metai) Bingenas, Vokietija |
Tautybė | vokietė |
Šventasis | |
Kanonizuotas | 2012 m. spalio 7 d., Romoje |
Kanonizavo | Popiežius Benediktas XVI |
Veikla | mistikė, kompozitorė, poetė |
Pareigos | Vienuolyno abatė |
Hildegarda Bingenietė gimė Bermersheime, Reino krašte (dab. Vokietija) kilmingoje šeimoje. Ji buvo 10-as šeimos vaikas. Esą Hildegarda nuo pat ankstyvosios vaikystės turėjo religinių vizijų. Dėl to tėvai jau 1106 m. nusiuntė 8 metų amžiaus Hildegardą į Disibodenbergo benediktinų vienuolyną, kuriame moterims vienuolėms vadovavo abatė Juta Spanheimietė. Spėjama, kad Hildegardos išsilavinimas buvo menkas. Ji vienuolyne išmoko tik skaityti lotyniškai iš psalmyno (vėliau Hildegarda skundėsi išsilavinimo stoka). 1113 m. Hildegarda priėmė vienuolės įžadus ir gyveno Disibodenberge be jokios žinomos veiklos iki 1136 m., kada mirė abatė Juta ir Hildegarda buvo išrinkta į jos vietą, tik žemesniu rangu − magistre. Pagal Hildegardos liudijimą knygoje „Liber scivias domini“ (sutrumpintai „Scivias“), ji visą gyvenimą regėjo vizijas, tačiau tik tapusi magistre apie tai prabilo viešai. Ji buvo paskatinta draugų ir Mainco vyskupo vizijas užrašinėti. 1141 m. Hildegarda pradėjo pirmą tokį veikalą „Scivias“. Užrašinėti buvo sunku, kadangi vizijas lydėdavo ligos priepuoliai (spėjama, migrenos). Užrašinėti jai padėdavo vienuolyno sekretorius Volmaras. Šiame veikale Hildegarda aprašė trisdešimt penkias mistines vizijas, apimančias svarbiausius išganymo istorijos įvykius nuo sukūrimo iki pasaulio pabaigos.[2] Spėjama, kad Volmaras galėjo padėti Hildegardai įsisavinti viduramžių muzikinę notaciją.
1147−1148 m. apylinkėse lankėsi popiežius Eugenijus III (Tryre), kuris išgirdo apie Hildegardos vizijas. Popiežius susipažino su „Scivias“ fragmentais ir paskatino Hildegardą toliau rašyti. 1151 m. buvo baigtas „Scivias“. Popiežiaus susidomėjimas paskatino kitų žmonių domėjimąsi Hildegarda. Palaipsniui ji tapo populiari vietos regione. Žmonės atvykdavo pas ją, nes ji, taip pat, užsiimdavo gydymu žolelėmis ir egzorcizmais. 1148 m. padidėjus seserų vienuolių skaičiui Disibodenberge Hildegarda nusprendė atskirti moterų vienuoles nuo vyrų ir įkurti naują vienuolyną. Apie tai, esą jai buvo pranešta vizija. Naujas vienuolynas buvo įkurtas kalnuose Rupetsberge, prie Reino upės, netoli Bingeno miesto. Hildegarda tapo abate. 1152 m. vienuolyną pašventino Mainco arkivyskupas. Spėjama, kad tai galėjo būti proga, kuriai Hildegarda sukūrė savo moralinę pjesę „Ordo Virtutum“. 1165 m. ji įsteigė antrą vienuolyną kitoje Reino pusėje šalia Eibingeno. 1150-ųjų pb. Hildegarda surengė pirmąją pamokslavimo kelionę. Po to dar tris kartus (1160, 1163 ir 1170 m.) Hildegarda keliavo ir pamokslavo Kelne, Lježe ir keliuose Švabijos miestuose. Daugelis jos mokymų buvo vieši. Hildegarda Bingenietė mirė 1179 m. Buvo pradėtas jos kanonizavimo procesas, tačiau formaliai buvo nebaigtas iki pat 2012 m. Nepaisant to, vėliau Hildegarda Bingenietė dažnai būdavo įvardijama šventąja. 2012 m. spalio 7 d. ji buvo oficialiai kanonizuota popiežiaus Benedikto XVI ir paskelbta katalikų bažnyčios mokytoja.
Hildegarda Bingenietė parašė 3 vizijų aprašymų knygas. Daugiausia jas sudaryti padėjo vienuolis Volmaras ir sesuo vienuolė Richardis. Daliai „Scivias“ − „Rupertsbergo kodeksui“, Hildegarda esą kūrė iliuminacijas (jos galėjo būti atliktos jos arba kitų vienuolių). Ji parašė dar 13 knygų teologijos, gydymo klausimais, 300 laiškų, apie 80 vokalinių muzikos kūrinių, muzikinę moralinę pjesę „Ordo Virtutum“. Dar Hildegarda kūrė poeziją ir aprašinėjo šventųjų gyvenimus. Garsas apie Hildegardą plačiai pasklido už jos gyvenamų apylinkių ribų. Su ja susirašinėjo Frydrichas Barbarosa ir Bernardas Klervietis.
Hildegardos regėjimai buvo išskirtinai religiniai. Ji tikėjo, kad šie regėjimai atskleidžia būtį, o ne ją aiškina. Tuo Hildegardoje pasireiškė misticizmas, priešingas scholastikai. „Žodžiai, kuriais kalbu, yra ne iš žmogaus. Aš girdžiu juos vizijose, kurios siunčiamos man ... Dievas juda ten, kur nori, o ne tam, kad patenkintų žmogaus troškimus ... aš neturiu pasitikėjimo savo galimybėmis ir tiesiu ranką Dievui, kad jis vestų mane kaip plunksną“[3] − taip savo vizijų prigimtį aiškino Hildegarda.
Hildegardos muzika yra monofoninė vokalinė, labai skirtinga nuo tuo metu paplitusio grigališkojo choralo. Spėjama, kad dainavimui buvo pritariama tų laikų instrumentais, tačiau jokių žinių apie tai neišlikę. Muzika yra aritminė (nenurodyto ritmo). Moralinė pjesė „Ordo Virtutum“ susieta su Hildegardos veikalu „Scivias“. Pjesės pradžioje Hildegarda paaiškina, kaip ji pradėjo regėti vizijas. Po to į veiksmą įstoja dorybių alegorijos (atliekamos vienuolyno seserų). Pjesės protagonistas yra žmogiškoji siela Anima, pasiruošusi žengti į dangų. Ją sugundyti bando velnias, kuris žada naują pasaulio tvarką. Anima susižavi velnio vilionėmis. Po to seka kiekvienos dorybės (jų yra 16) partija, kuriai pritaria likusių dorybių choras. Siela Anima grįžta iš žemiškojo pasaulio sužeista ir suvargusi, ji tiesia rankas dorybių link, kurios jai padeda pakilti į dangų. Velnias bando paskutinę gudrybę, bet siela jį atstumia.[4]
Hildegardai priskiriamos pranašystės, gydymas žolėmis, dirbtinės kalbos kūrimas (veikalas „Lingua ignota“). Susidomėjimas Hildegardos asmenybe padidėjo XX a. pabaigoje. Jos kūryba ypač traukė New Age muzikos gerbėjų dėmesį. 2008 m. rugsėjo 17 d. jos muzika buvo atlikta ir įrašyta Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.[5] 2009 m. sukurtas filmas „Vizija“ apie Hildegardos gyvenimą, kritikuotas dėl neautentiškumo.
Keletas principinių Hildegardos muzikos leidinių:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.