Henrikas I

Henrikas I (1069 m. Selbyje – 1135 m. gruodžio 1 d. Lyons-la-Foret) – Anglijos karalius, Normandijos Kunigaikštis (1106–1135).

Kitos reikšmės – Henrikas I (reikšmės).

Daugiau informacijos Normandų dinastija, Gimė ...

Henrikas I

Henrikas I
Normandų dinastija
Gimė	1069 m. rugsėjo mėn. Selbi , Jorkšyras
Mirė	1135 m. gruodžio 1 d. (~66 metai) Normandija
Tėvas	Vilhelmas I Užkariautojas
Motina	Matilda Flandrietė
Sutuoktinis (-ė)	Matilda Škotė, Adeliza
Vaikai	Vilhelmas, Matilda,
Anglijos karalius
Valdė	1100 m. rugpjūčio 3 d. - 1135 m. gruodžio 1 d. (35 metai)
Karūnavimas	1100 m. rugpjūčio 5 d.
Pirmtakas	Viljamas II
Įpėdinis	Steponas

Vikiteka	Henrikas I

Uždaryti

Vilhelmo I Užkariautojo jauniausias sūnus.

Santuoka ir vaikai

Teisinėje santuokoje su Matilda Škote gimė viso du vaikai:

Matilda (1101−1167), būsimoji Anglijos karalienė (1141), pirma santuoka (1114) ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Henriko V, antra santuoka (1128) ištekėjo už Anžu grafo Žofrua Plantageneto
Vilhelmas (1103−1120), žuvo prie Normandijos krantų sudužus laivui.

Nuo antros santuokos su Adeliza Luvene Henrikas I vaikų neturėjo.

Paveldėjo sostą medžioklėje žuvus broliui Vilhelmui II Rudajam, o kitam broliui Normandijos kunigaikščiui nespėjus grįžti iš I kryžiaus žygio. Valdymo pradžioje panaikino nenuolatinius mokesčius, Bažnyčios pajamų konfiskavimą, kitas sunkesnes pirmtako įvestas prievoles, vedė anglosaksų kilmės Škotijos princesę Matildą, atšaukė iš tremties Canterbury arkivyskupą Anzelmą – taip patraukė daugelį Anglijos gyventojų. Kunigaikštis Robertas atsisakė ketinimo kariauti su Henriku I (mainais gavo Henriko I žemes Normandijoje). 1106 Tinchebrai mūšyje sumušė kunigaikščio Roberto kariuomenę, vėliau numalšino Normandijos diduomenę. Valstybės viduje siekė išlaikyti karaliaus valdžiai paklusnią Bažnyčią. Sustiprino centrinę administraciją, jo paskelbtas įstatymų kodeksas (Leges Henrici Primi) įtvirtino daug normų, išlikusių iš anglosaksų teisės. Nesuteikė dukteriai sosto įpėdinei Matildai pakankamai pilių ir žemių, kad ji galėtų apginti palikimą (po Henriko I mirties kilo pilietinis karas tarp Matildos ir kito pretendento – Normandijos kunigaikščio Stepono).^[1]