Gliese 581 (tarimas ˈɡliːzə; iš pradžių įtraukta į žvaigždžių katalogą pavadinimu BD-07° 4003) yra raudonoji nykštukė žvaigždė, kurios spektrinis tipas M3V, nuotolis nuo Žemės 20.3 šviesmečių, Svarstyklių žvaigždyne. Šios žvaigždės apytikrė masė lygi trečdaliui Saulės masės. Tai 89-oji[1] pagal artimumą Saulei žvaigždės sistema. Stebėjimai rodo, jog ši žvaigždė turi bent 6 planetas: Gliese 581 e, b, c, d, f ir g. Manoma, kad g planetoje yra tinkamos sąlygos gyvybei.[2]
| Epocha J2000 | |
|---|---|
| Spektrinė klasė | M3V |
| Fizikinės charakteristikos | |
Gliese 581 sistemai buvo skiriama „labai daug dėmesio“[3] ieškant pirmosios gyvybei tinkamos planetos; 2010 m. visas dėmesys buvo nukreiptas į nepatvirtintą g planetą, kuri yra netoli gyvybės zonos centro,[4][5] tačiau vėliau buvo išleistas mokslinis straipsnis žurnale The Astrophysical Journal (liet. Astrofizikos žurnalas), kuris teigė, jog d planeta "galėtų būti vadinama pirmąja patvirtinta egzoplaneta, kurioje yra gyvybei tinkamos sąlygos. "[3]
Žvaigždės sistema pirmiausia patraukė dėmesį kai 2007 m. balandį buvo atrasta planeta Gliese 581 c, pirmoji mažos masės egzoplaneta, esanti netoli savo žvaigždės gyvybės zonos. Nuo to laiko buvo iškelta hipotezė, kad Žemės klimato sąlygomis, šios planetos klimatas bus panašus į Veneros, todėl gyvybei čia greičiausiai per karšta. Vėliau atrasta planeta Gliese 581 d, yra prie gyvybės zonos ribos, todėl ten gyvybės sąlygos yra neaiškios, nes priklauso ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, šiltnamio efekto. Greičiausiai šios planetos klimatas panašus į Marso. Egzoplanetos Gliese 581 e, mažiausios masės aplink kitą žvaigždę skriejančios planetos, atradimas buvo paskelbtas 2009 m. balandį.
Susidomėjimas šoktelėjo 2010 m. rugsėjį, kai buvo atrasta planeta Gliese 581 g, skriejanti tarp c ir d. Ši planeta turi didesnę tikimybę turėti tinkamas gyvybei sąlygas, pavyzdžiui, skystam vandeniui, nes ji yra gyvybės zonos viduryje.
Pavadinimas Gliese 581 nurodo katalogo skaičių iš 1957 m. apžvalgos Gliese Catalogue of Nearby Stars (liet. Gliese artimų žvaigždžių katalogas), kuriame yra 965 žvaigždės, esančios arčiau, nei 20 parsekų nuo Žemės. Kiti šios žvaigždės pavadinimai: BD-07° 4003 (BD katalogas) ir HO Librae (kintamųjų žvaigždžių katalogas). Ši žvaigždė neturi savito pavadinimo, kaip, pavyzdžiui, Sirijus arba Betelgeizė. Ši žvaigždė priklauso raudonosioms nykštukėms su M3V spektriniu tipu, esanti 20.3 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Ši žvaigždė yra pasislinkusi apie du laipsnius į šiaurę nuo žvaigždės Beta Librae – ryškiausios Svarstyklių žvaigždyno žvaigždės. Jos masė yra apie trečdalis Saulės masės, ji yra 89-oji pagal artimumą nuo Saulės žvaigždžių sistema.[1]
M-klasės nykštukė žvaigždė kaip Gliese 581 yra daug mažesnės masės nei Saulė, todėl vandenilis šios žvaigždės branduolyje yra deginamas daug lėčiau. Remiantis regimuoju ryškiu ir nuotoliu, galima teigti, kad šios žvaigždės temperatūra yra apie 3200 K (apie 2900 °C), o jos regimasis šviesis yra apie 0.2% Saulės šviesio.[6] Tačiau, raudonoji nykštukė kaip Gliese 581 daugiausiai spinduliuoja spindulius, artimus infraraudoniesiems, kurių bangų ilgis gali siekti apie 830 nanometrų (Ilgiausių Saulės skleidžiamų bangų ilgis yra apie 530 nanometrų). Jei prie šios žvaigždės regimojo šviesio pridėsime ir likusį, nematomą spektrą, tuomet jos absoliutinis ryškis sudarys 1.3% Saulės šviesio.[6] Norint kad planetoje, skriejančioje aplink šią žvaigždę, būtų tinkamos sąlygos gyvybei, tokia planeta turėtų skrieti daug arčiau savo žvaigždės nei Žemė. Toks regionas, kuris gauna pakankamai žvaigždės energijos, reikalingos gyvybei susidaryti, vadinamas gyvybės zona. Šios zonos ribos nėra tiksliai apibrėžtos, nes kinta, priklausomai nuo planetų sistemos.[7]
Gliese 581 yra klasifikuojama kaip kintamoji žvaigždė, priskiriama BY Draconis tipui. Šioje kategorijoje jai priskiriamas pavadinimas HO Librae. Šios žvaigždės ryškis kinta dėl to, kad jos paviršiuje yra žvaigždės dėmių, panašių į Saulės dėmes. Tačiau šios žvaigždės kintamumas yra labai nežymus ir yra beveik lygus matavimo paklaidai. Todėl, jei toks kintamumas ir egzistuoja, ši žvaigždė keičia savo ryškį per labai ilgą laiko tarpą. Gliese 581 skleidžia rentgeno spindulius.[8]
Aplink žvaigždę sukasi bent šešios planetos. 2005 m., buvo atrasta pirmoji šios žvaigždės sistemos, maždaug Neptūno masės ir dydžio planeta, skriejanti daug arčiau savo žvaigždės, negu Merkurijus skriejantis aplink Saulę, pavadinta Gliese 581b. Aplink Gliese 581 apsisuka per 5,4 Žemės paras. Gliese 581b yra beveik 18 kartų sunkesnė už Žemę. 2007 m., balandį, buvo atrasta antroji planeta, skriejanti aplink raudonąją nykštukę Gliese 581, gavusi pavadinimą Gliese 581c, kuri yra 1,5 karto didesnė ir 5 kartus sunkesnė už Žemę. Gliese 581c kaip Žemė, yra sudaryta iš kietų uolienų, tik didesnė ir sunkesnė už ją. Planeta skrieja kaip tik tokiu atstumu, kur vanduo gali išlikti skystas, taip pat manoma, kad ten gali egzistuoti gyvybė, kadangi vyrauja šiltas klimatas. Tais pačiais metais, buvo atrasta ir trečioji planeta, pavadinta Gliese 581 d, kuri taip pat yra sudaryta iš uolienų, panašiai kaip Gliese 581c. Gliese 581 d skrieja 0,25 a.v. atstumu nuo gimtosios žvaigždės, kurią apskrieja per 84,4 Žemės paras. Planeta yra maždaug 7,7 kartus sunkesnė už Žemė.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
