Gentile Bellini

Džentilė Belinis (it. Gentile Bellini, apie 1429 m. - 1507 m. vasario 23 d.) – XV a. italų renesanso dailininkas iš Venecijos.

Džentilės Belinio autoportretas (apie 1496 m. piešinys)

Biografija

Džentilė Belinis gimė apie 1429 m. Venecijoje. Jis buvo vyriausias dailininko Jakopo Belinio sūnus. Pirmuosius dailės mokslus, tikriausiai, išėjo tėvo dirbtuvėse. Jo jaunesniu broliu buvo Džovanis Belinis. Broliai ir tėvas dažnai dirbdavo kartu. Jo pirmasis darbas datuojamas 1464 m.^[1] 1466 m. Džentilė pasirašė sutartį su viena Venecijos paramos organizacijų Scuola di San Marco. Joje Džentilė ištapė vargonų dureles. Džentilės Belinio ankstyvajam stiliui būdinga Andrėjos Mantenjos įtaka.

Džentilė Belinis buvo tapęs vienu žymiausių to meto Venecijos tapytojų. 1474 m. jis gavo valstybinį užsakymą tapybos darbams Dožų rūmų tarybos salėje, kur anksčiau buvo dirbę Džentilė da Fabrianas ir Pizanelas. Joje sukūrė geriausiais jo darbais įvardijamus kūrinius, tačiau beveik visi jie pražuvo 1579 m. gaisre. 1479 m. Džentilė Belinis su ambasadorių misija buvo pasiųstas į Konstantinopolį pas osmanų sultoną Mehmedą II. Konstantinopolyje Belinis sukūrė pagarsėjusį sultono portretą. Tikrojo paveikslo likimas nežinomas. Londono nacionalinėje galerijoje saugoma vėliau pertapyta, spėjama, kopija.^[2] 1496 m. Džentilė Belinis pradėjo tapybos ciklą Tikrojo kryžiaus tema Scuola di San Giovanni Evangelista įstaigoje, kurio nebaigė dėl mirties.

Džentilė Belinis mirė 1507 m. vasario 23 d. Buvo palaidotas San Zanipolo bažnyčioje. Savo gyvenimo metu jis buvo žymiu tapytoju. Jam buvo patikėta tapyti Venecijos dožų portretų. 1469 m. imperatorius Frydrichas III pakėlė jį į pfalcgrafus, sultonas Mehmedas II buvo suteikęs bėjaus titulą. Jau gyvenimo metu ir vėliau Džentilės tapytojo vardas buvo užtemdytas brolio Džovanio Belinio talento. Džentilė Belinis taip pat buvo sukūręs medalių.

Darbų galerija

• 
  „Madona su Kūdikiu ir dviem rėmėjais“ (apie 1460, Berlyno paveikslų galerija)
• 
  „Geroji naujiena“ (apie 1465, Thyssen-Bornemisza muziejus, Madridas)
• 
  „Dožo Giovanni Mocenigo portretas“ (1478, Correr muziejus, Venecija)
• 
  „Sultono Mehmedo II portretas“, priskiriamas Džentilei Beliniui (apie 1480, Londono nacionalinė galerija)
• 
  „Procesija San Marko aikštėje“ (1496, Akademijos galerija, Venecija)
• 
  „Kotryna Kornaro, Kipro karalienė“ (apie 1500, Szépművészeti muziejus, Budapeštas)
• 
  „Šv. Morkaus pamokslas Aleksandrijoje“ (1505-07, Akademijos galerija, Venecija)

Išnašos

1. Londono nacionalinės galerijos informacija
2. The Guardian straipsnis apie Mechmeto II portretą

Nuorodos

Vikiteka: Gentile Bellini – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Encyclopaedia Britannica

• Gentile Bellini WGA tinklalapyje
• Belinių šeimos biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-04-18 iš Wayback Machine projekto.
• Gentile Bellini Olga’s Gallery tinklalapyje