Geminacija

Geminacija, arba dvigubinimas (lot. geminō 'dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas. Geminacija atsiranda dėl skirtingų priežasčių ir gali turėti skirtingą paskirtį. Geminacija retorikoje – kontaktinis to paties žodžio arba sakinio dalies kartojimas stilistiniais tikslais.

Geminacijos pavyzdžiai

Baltų kalbos

• Priebalsių sankirta dūriniuose

latv. pamats 'pagrindas, pamatas' + tonis 'priegaidė; tonas' = pamattonis 'pagrindinė priegaidė; pagrindinis tonas'.

liet. švarus + raštas = švarraštis; paprastai liet. k. sudvigubinti priebalsiai tariant neilginami.

• Morfemų sandūra

lat. izzust 'pradingti', liet. užželti

• Išskyrus sklandžiuosius, latvių kalboje ilginami tarp dviejų trumpųjų balsių atsidūrę priebalsiai; rašyboje neatspindima.

visa [vis:a] 'visà'

upe [up:e] 'upė'

• Istoriškai išnykusios geminatos

latv. rast 'rasti', liet. rasti < *radtei; plg. liet. rado, latv. rada 'rado' ir bendraties priesaga -t, -ti.

Italų kalba

• Žodžių skyrimo paskirtis

coma 'koma' – comma 'punktas, skirsnis'

pala 'kastuvas' – palla 'kamuolys'

Lotynų kalba

• Asimiliacija

affero < ad-fero 'atnešu'^[1]

• Ekspresinis dvigubinimas

bucca 'skruostas' ^[2]

Suomių kalba

• Formų skyrimo paskirtis

Suomių kalboje geminacija atsiranda dėl šiai kalbai būdingos stipriųjų ir silpnųjų priebalsių laipsnių šaknyje kaitos.

• Linksniavimas

harakka 'šarka' (vardininkas) – harakan 'šarkos' (kilmininkas)

• Asmenavimas

antaa 'duoti' – annat 'duodi'

Japonų kalba

• Žodžių skyrimo paskirtis

kite 'ateiti' – kitte 'pašto ženklas'

Vokiečių kalba

• Vokiečių kalboje geminatos taip pat kartais susidaro žodžių arba morfemų sandūrose:^[3]

annehmen [ˈan‿ne: mən] 'priimti'

am Mittag [ˈam‿mɪtɑ:k] 'vidurdienį'

(Sudvigubintų priebalsių rašymas paprastai nerodo geminacijos, šitaip žymimas prieš priebalsį einančio balsio trumpumas:

beten [ˈbe: ten] 'melstis' – Bett [bet] 'lova'.)

Geminacija retorikoje

Tas pats dėmuo kartojamas, dvigubinamas be formos pokyčių, jis neatskiriamas kitais dėmenimis. Taip siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, sustiprinti reikšmę arba sukurti norimą skambesį.^[4]

Iš negandingų vakarų

Audrų perkūnijų prikrauti

Lingavo debesų laivai.

Tada graži, graži buvai,

Akim tyliųjų ežerų...

Lyg eidama linelių rauti.

(S. Nėris „Lietuvai”)

Šaltiniai

1. Тронский, И.М. (2001). Историческая грамматика латинского языка. M.: Индрик. p. 121.
2. Тронский, И.М. (2001). Историческая грамматика латинского языка. M.: Индрик. p. 115.
3. МилюковаН.А., Норк О.А. (2004). Фонетика немецкого языка. M.: Academia. p. 176.
4. Горло Е.А. Синтаксические средства воздействия в поэтическом тексте.