From Wikipedia, the free encyclopedia
Gauja (latv. Gauja, est. Koiva jõgi) – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija. Ilgis – 452 km, nuolydis – 234 m. Prasideda Vidžemės aukštumoje, Cėsių savivaldybėje, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos.
Kitos reikšmės – Gauja (reikšmės).| Gauja | |
|---|---|
 Atodangos Gaujos pakrantėje | |
| Ilgis | 452 km |
| Baseino plotas | 8900 km² |
| Vidutinis debitas | 78 m³/s |
| Ištakos | Vidžemės aukštuma |
| Žiotys | Rygos įlanka |
| Šalys | Latvija |
 Vikiteka | Gauja |
Įeina į Gaujos nacionalinį parką. Gaujos vaga smėlinga, daug seklumų, staigūs posūkiai.
Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš Alauksto ežero, bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su Gaujinia; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės–Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina Vidžemės aukštumą.
Kairiojo kranto intakai – Pysla, Meliupytė, Dzėrbė, Dzestrenė, Pėrliupytė, Tirzinia, Vidaga, Vizla, Palsa, Rauza, Alkšniupė, Vija (60 km), Abulas (52 km), Dedumas, Miegupė, Gryviniupytė, Rauna (50 km), Rakšupė, Amata (66 km), Skaliupė, Lygatnė, Vildoga, Vėjupytė, Luorupė, Egliupė, Straujupytė.
Dešiniojo kranto intakai – Augstupytė, Tulija, Uriekstė, Tirza (80 km), Pyliupytė, Dzėrvė, Mustjegai (79 km), Kaičupė, Stakliupytė, Strenčupytė, Kračupė, Melupė, Ratsupytė, Jumara, Strykiupė, Lenčupė, Drankiupytė, Brasla (70 km), Luoja.
Upėvardžio kilmė miglota. Bandyta sieti su lietuvių ir latvių žodžiu gauja („ruja, krūva, minia“). Kazimieras Būga spėjo, kad pavadinimas gali sietis su latv. guovs, govs („karvė“). Bronys Savukynas siejo upėvardį su liet. goti („skubiai eiti“, at-goti „skubiai ateiti“, nu-goti „greitai nueiti“). Dar plg. skr. जू, जवते = IAST: jū-, javate „skuba“. Taigi, Gauja galėtų reikšti „sraunioji“.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
