Galilėjaus palydovai

Galilėjaus palydovai – keturi didžiausi Jupiterio palydovai – Ijo, Europa, Ganimedas, Kalista. Po Saturno labiausiai matomi Saulės sistemos objektai. Palydovus 1610 m. išradus teleskopą atrado Galilėjas Galilėjus.

Istorija

Atradimas

Galilėjas Galilėjus, keturių palydovų atradėjas

Galilėjas Galilėjus galėjo stebėti dangaus kūnus daug aiškiau nei prieš tai dėka teleskopo patobulinimo, kuris didino iki 20 kartų.^[1] Tai leido Galilėjui 1609 m. gruodį arba 1610 m. sausį pamatyti Jupiterio palydovus.^[2][3]

1610 m. sausio 7 d. Galilėjus parašė laišką, kuriame pirmą kartą paminėjo Jupiterio palydovus. Tuo metu jis pastebėjo tik tris iš jų ir manė, kad tai nejudančios žvaigždės, esančios šalia Jupiterio. Jis tęsė dangaus kūnų stebėjimą nuo 1610 m. sausio 8 d. iki kovo 2 d. Šių stebėjimų metu atrado ketvirtą kūną bei pastebėjo, kad keturios žvaigždės nėra nejudančios, o skrieja aplink Jupiterį.^[2]

Šaltiniai

1. Van Helden, Albert (March 1974). „The Telescope in the Seventeenth Century“. Isis. 65 (1): 38–58. doi:10.1086/351216. JSTOR 228880. S2CID 224838258.
2. Galilei, Galileo, Sidereus Nuncius. Translated and prefaced by Albert Van Helden. Chicago & London: University of Chicago Press 1989, 14–16
3. Galilei, Galileo (1610). The Starry Messenger. Venice. ISBN 978-0-374-37191-3. „On the seventh day of January in this present date 1610....“