From Wikipedia, the free encyclopedia
Fidžio Respublika[1] (Fidžis) – valstybė Ramiajame vandenyne, Fidžio salose. Šalis išsidėsčiusi 322 salų salyne. Iš jų tik 106 yra gyvenamos. Dviejose pagrindinėse salose – Viti Levu ir Vanua Levu yra beveik 87 % gyventojų.
| Fidžio Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Dieve, laimink Fidžį“ | |||||
 Fidžis žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų, fidžių, fidžių hindi | ||||
| Sostinė | Suva | ||||
| Didžiausias miestas | Suva | ||||
| Valstybės vadovai • prezidentas • premjeras • - |
Wiliame Katonivere Frank Bainimarama - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
18 270 km2 (150) 0 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
902 547 (160) 49,59 žm./km2 (117) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) 5,50 mlrd. $ (150) 6 100 $ (93) | ||||
| Valiuta | Fidžio doleris | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +12 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta |
nuo Jungtinės Karalystės 1970 m. spalio 10 d. | ||||
| Interneto kodas | .fj | ||||
| Šalies tel. kodas | +679 | ||||
Pirmieji žmonės į Fidžį atvyko iš pietryčių Azijos gerokai anksčiau, iki to kai XVII a. salos buvo atrastos europiečių. Tačiau europiečiai salose pastoviai lankytis pradėjo tik XIX a. 1874 metais salos pateko Didžiosios Britanijos įtakon ir tapo jos kolonija. 1970 metais buvo dovanota nepriklausomybė nuo Didžiosios Britanijos. 1987 metais kariniai perversmai du kartus buvo pertraukę demokratinį valdymą. Jų priežastimi tapo nepasitenkinimai vyriausybe, kurioje dominavo Fidžio indų bendruomenės nariai.
1990 metų konstitucija garantavo teisę kontroliuoti Fidžį etniniams gyventojams ir tai išprovokavo stiprią indų emigraciją; gyventojų populiacijos nuosmukis neigiamai paveikė salų ekonomiką, bet garantavo melaneziečiams didesnės jų populiacijos skaičių. 1997 metų konstitucijos pataisos sulygino teises. 1999 metais laisvuose ir taikiuose rinkimuose išrinkta vyriausybę, kurioje dominavo etniniai gyventojai, kariniame perversme nuvertė Fidžio nacionalistas Džordžas Speitas (George Speight). 2000 metų pabaigoje demokratija triumfavo ir Laisenija Karasė (Laisenia Qarase), kuris vadovavo laikinajai vyriausybei buvo išrinktas ministru pirmininku.
Tokio dydžio šalis kaip Fidžis turi nepaprastai veiksnias karines pajėgas, kurios yra svarbios pagalbininkės JT taikos operacijose įvairiose pasaulio šalyse.
2006 gruodžio 5 d. įvykdytas karinis perversmas, jau ketvirtas per 20 metų. Valdžia užėmę kariškiai vadovaujami F. Bainimarama paleido parlamentą. Fidžio vyriausybės nušalintasis premjeras L. Qarase prašė įsikišti didžiųjų kaimynių Australijos ir Naujosios Zelandijos, tačiau šios nesutiko. Tarptautinė bendrija pasmerkė perversmą, o kaimynės ketina įvesti sankcijas kariškių valdomam Fidžiui. 2006 m. sustabdyta Fidžio narystė Tautų Sandraugoje[2].
2009 m. liepos 13 d. Fidžis tapo pirmąja šalimi, kuri buvo pašalinta iš Ramiojo vandenyno šalių forumo. Tai buvo atlikta dėl Fidžio nesugebėjimo suorganizuoti demokratiškų rinkimų.
Šalies vadovas yra prezidentas, kurį renka Didžioji vadų taryba penkerių metų kadencijai. Nors jo valdžia yra minimali ir sumodeliuota pagal britų monarchijos pavyzdį, prezidentas turi išimtinę teisę, kuri gali būti panaudota tik nacionalinės krizės metu. Jis taip pat yra ir Fidžio vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Prezidentas formaliai skiria ministrą pirmininką, kurio kandidatūrą tvirtina Atstovų rūmai. Praktikoje, didžiausios politinės partijos arba koalicijos lyderis tampa ministru pirmininku. Tačiau susiskaldžiusiam parlamentui kartais nepavyksta prieiti vieningos nuomonės.
Po karinio perversmo įvykdyto 2006 m. gruodžio 5 d. valdžią užgrobė kariškiai. Nuo to laiko šalyje įsivyravo karinė diktatūra, kurios vadovas tapo F. Bainimarama.
2007 m. sausio 4 d. tuometinis šalies prezidentas Josefa Iloilo paskyrė F. Bainimaramą laikinuoju šalies ministru pirmininku.
2009 m. balandžio 10 d. prezidentas Iloilo sustabdė šalies konstitucijos bei šalies vyriausybės įgaliojimus. Jis dar kartą save paskyrė didžiausiu Fidžio valdovu, o F. Bainimarama vėl paskyrė naujuoju šalies ministru pirmininku.
Liepos 13 d. Fidžis tapo pirmąja šalimi, kuri buvo pašalinta iš Ramiojo vandenyno šalių forumo. Tai buvo atlikta dėl Fidžio nesugebėjimo suorganizuoti demokratiškų rinkimų.[3]
Liepos 30 d. Iloilo pasitraukė iš prezidento posto, o naujuoju šalies vadovu tapo Epeli Nailatikau.
Fidžis suskirstytas į keturis regionus, vadinamus sektoriais:
Rotumos sala, kuri yra šiaurėje nuo pagrindinio salyno, turi dalinę vidinę autonomiją.
Kiekvienas sektorius dalinamas į smulkesnes 14 provincijų.
Fidžio salyną sudaro 322 salos, iš kurių tik 1/3 apgyvendintos. Viti Levu ir Vanua Levu – pagrindinės salos. Viti Levu saloje yra ir Fidžio sostinė Suva, kurioje gyvena šalies 3/4 gyventojų. Salos kalnuotos su viršūnėmis iki 1200 metrų, apaugusios tropiniais miškais. Salose taip pat yra ir kiti salyno miestai, tokie kaip Labasa, Lautoka, Nadis (Nadi) ir Savusavu. Aukščiausia vieta – Tomanivio kalnas Viti Levu saloje (1323 m). Mažosios salos daugiausia yra koralinės kilmės, žemos. Yra atolų, daugumos salų pakrantėse – koralų rifai.
Fidžio ekonomika viena iš labiausiai išsivysčiusių tarp Ramiojo vandenyno salų. Fidžyje gausu miškų, mineralų ir žuvininkystės išteklių. Cukraus eksportas ir gerai išvystyta turizmo pramonė, salas kasmet aplanko apie 500 000 turistų (pagrindinis užsienio valiutos šaltinis). Cukraus perdirbimo pramonė sudaro trečdalį šalies pramonės. Šalies ilgalaikės problemos – žemas investicijų lygis ir nuosavybės teisės neužtikrinamumas. Neigiamą įtaka ekonomikai daro politinis nestabilumas Fidžyje, 2000 metais jos augimas sumažėjo 2,8 %, o 2001 metais pakilo tik 1 %. Tačiau turizmo sektorius greitai atsigavo ir jau 2002 metais pasiekė lygį, kuris buvo iki perversmo. Fidžio biudžeto deficitas 2002 metais sudarė 6 %. Vyriausybės sugebėjimas valdyti biudžetą priklauso nuo šalies grižimo prie politinio stabilumo ir investuotojų pasitikėjimo.
Vienintelis pagrindinis dangoraižis visame Fidžyje – 14 aukštų Nacionalinių atsargų banko pastatas Suvoje.
_clothing,_photographed_by_Thomas_Andrew,_circa_1890s.jpg)
Didžiausią dalį Fidžio gyventojų sudaro fidžiai. Iš jų 54,3 % yra kilę iš Melanezijos. Kai kurie turi Polinezijos gyventojų bruožų, o 38,1 % gyventojų vadinami indofidžiais. Apie 1,2 % gyventojų yra rotumai – vietiniai Rotumos salos gyventojai, kurių kultūra labiau panaši į Samoa ar Tonga salų vietinių. Fidžyje gyvena ir kitų tautų iš Europos, Kinijos ar kitų Ramiojo vandenyno salų. Kitoms smulkioms etninėms grupėms šalyje priklauso apie 7300 gyventojų. Tongai, kurie gyvena Fidžyje apie 400 metų, yra prekeiviai ir kariai, sudarantys didžiausią mažųjų etninių grupių dalį. Nuo senų laikų Tonga ir Fidžis buvo stiprūs prekybiniai partneriai. Viena didžiausių priežasčių, privertusių tongus atvykti į Fidžį buvo tai, kad vietiniai neturėjo tinkamos medienos dvigubų kanojų statybai, o tongai ne tik tiekė pačią medieną, tačiau ir statė kanojas.
Didžiausią skirtumą tarp fidžių ir indo-fidžių sudaro religija. 66,6 % fidžių priklauso krikščionių Fidžio ir Rotumos metodistų bažnyčios tikėjimui. 13,3 % teigia esantys Romos katalikai, 6,2 % priklauso vienai iš sekmininkų Dievo Asamblėjų bažnyčių, 5,1 % – septintosios dienos adventistų bažnyčiai. Apie 8 % fidžių gyventojų priklauso kitoms įvairioms pasaulio religinėms draugijoms.
Fidžio kultūra yra labai įvairi, turinti vietinių, Kinijos, Indijos ir Europos tradicijų. Visų šių kultūrų kultūra yra susimaišiusi šalies politikoje, kalboje, maisto gaminime, aprangoje, architektūroje, menuose, muzikoje, sporte, šokyje ir pan.
Vietinės etninės grupės yra labai aktyvios ir yra atskiriamos kiekviename gyvenimo žingsnyje. Nors ją įtakojo senosios kinų ir indų kultūros, svetimšaliai iš Europos, bei kaimynai iš Rotumos ir Tongos, vietiniai sugebėjo išlaikyti savitą kultūrą.
Pats populiariausias ir nacionalinis Fidžio sportas yra regbis. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, šalis yra daug pasiekusi tiek vietiniuose, tiek pasaulio čempionatuose. Fidžio regbio rinktinė du kartus pasiekė pasaulio regbio taurės ketvirtfinalį. Iš viso nuo 1987 m. pasaulio taurės čempionatuose ji dalyvavo penkis kartus. Pasaulio reitinge Fidžio regbio rinktinė užima 9 vietą (2009 m. rugpjūčio 24 d.).[4] Daug pasiekimų turi ir nacionaliniai regbio klubai. Du kartus pasaulio čempiono titulus yra laimėjusios regbio septynių, vietoj įprastų 15) varianto komandos.
Kita populiari sporto šaka Fidžyje yra futbolas. Jį žaidžia visos etninės grupės. Fidžio rinktinė dalyvauja FIFA organizuojamame pasaulio čempionate ir Okeanijos konfederacijų taurės varžybose. Nacionalinė Fidžio futbolo rinktinė FIFA reitinge užima 101 vietą (2009 m. rugpjūčio 5 d.).[5]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
