From Wikipedia, the free encyclopedia
Evelin Vidmer-Šlumpf (vok. Eveline Widmer-Schlumpf, g. 1956 m. kovo 16 d.) – šveicarų teisininkė, politikė ir buvusi Šveicarijos Federalinės Tarybos narė (2008–2015 m.). Iki 2008 m. ji priklausė Šveicarijos liaudies partijai, o nuo 2008 m. ji yra Konservatorių demokratų partijos narė. 2008–2010 m. E. Vidmer-Šlumpf buvo federalinio teisingumo ir policijos departamento vadovė, o 2010–2015 m. – federalinio finansų departamento vadovė.[2] 2012 m. ji ėjo Šveicarijos konfederacijos prezidentės pareigas.
| Evelin Vidmer-Šlumpf vok. Eveline Widmer-Schlumpf | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1956 m. kovo 16 d. Felsbergas, .svg){kind=small} Šveicarija |
| Sutuoktinis (-ė) | Christoph Widmer[1] |
| Vaikai | 3 |
| Šveicarijos Federalinės Tarybos narė | |
| Ėjo pareigas | 2008 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. |
| Ankstesnis | Kristofas Blocheris |
| Vėlesnis | Gi Parmelenas |
| Šveicarijos konfederacijos prezidentė | |
| Ėjo pareigas | 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. |
| Ankstesnis | Mišlin Kalmi-Re |
| Vėlesnis | Ulis Maureris |
| Partija | Šveicarijos konservatorių demokratų partija |
| Alma mater | Ciuricho universitetas |
 Vikiteka | Eveline Widmer-Schlumpf |
E. Vidmer-Šlumpf yra ištekėjusi ir turi tris vaikus. Ji yra buvusio Federalinės Tarybos nario Leono Šlumpfo dukra.[3] Ji yra antroji Federalinės Tarybos narė, kurios tėvas ėjo tas pačias pareigas (pirmasis buvo Eženas Rufi), taip pat šeštoji moteris, išrinkta į Šveicarijos Federalinę Tarybą. Evelin Vidmer-Šlumpf, kartu su dabartinėmis arba buvusiomis Federalinės Tarybos narėmis Doris Loithard, Simoneta Somaruga ir Mišlin Kalmi-Re, yra projekto SAFFA 2020 globėja.[4]
1981 m. E. Vidmer-Šlumpf įgijo teisės magistrą Ciuricho universitete, o 1990 m. – teisės daktaro laipsnį. Ji dirbo teisininke nuo 1987 iki 1998 m. 1985 m. ji buvo išrinkta į Trino apygardos teismą, kuriam pirmininkavo 1991–1997 m. Būdama Šveicarijos liaudies partijos narė, 1994–1998 m. buvo Didžiosios Graubiundeno Tarybos narė. Tais pačiais metais ji buvo pirmoji moteris išrinkta į kantono vyriausybę, o 2001 m. ir 2005 m. ėjo kantono vyriausybės prezidentės pareigas.
2007 m. Šveicarijos Federalinės Tarybos rinkimuose krikščionių demokratų, socialdemokratų ir žaliųjų frakcijos E. Vidmer-Šlumpf pavadino tinkamiausia kandidate pakeisti Federalinės Tarybos narį Kristofą Blocherį. Pirmajame rinkimų ture ji surinko 116 balsų, o antrajame ture, surinkusi 125 balsus, ji buvo išrinkta 110-ąja Federalinės Tarybos nare. Ji taip pat perėmė K. Blocherio departamento vadovo pareigas ir tapo federalinio teisingumo ir policijos departamento vadove.
Po rinkimų E. Vidmer-Šlumpf smarkiai priešinosi Šveicarijos liaudies partijos nacionalinė vadovybė, kuri pasmerkė ją kaip savo partijos išdavikę, nes ji priėmė rinkimų rezultatus, kuriuos laimėjo be partijos paramos. Iškart po rinkimų ji, kaip ir jos kolega Samuelis Šmidas, buvo pašalinta iš liaudies partijos frakcijos posėdžių.[5] Kitas precedento neturėjęs įvykis Šveicarijos politikoje buvo, kai 2008 m. balandžio 2 d. liaudies partijos vadovybė paragino E. Vidmer-Šlumpf nedelsiant atsistatydinti iš Federalinės Tarybos ir palikti partiją. Kai E. Vidmer-Šlumpf atsisakė tai padaryti, liaudies partija pareikalavo, kad partijos Graubiundeno skyrius, kuriam priklausė E. Vidmer-Šlumpf, ją nušalintų. Kadangi Šveicarijos partijos teisiškai yra kantonų partijų federacijos, liaudies partija negalėjo jos tiesiogiai nušalinti. Graubiundeno skyrius užstojo E. Vidmer-Šlumpf ir, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, įkūrė Šveicarijos konservatorių demokratų partiją. Prie naujos partijos prisijungė ir liaudies partijos Berno skyrius, kurio narys buvo S. Šmidas.
Po departamento vadovų pozicijų pertvarkymo, kuris įvyko po dviejų Federalinės Tarybos narių rinkimų 2010 m., E. Vidmer-Šlumpf pakeitė kadenciją baigusį Hansą-Rudolfą Mercą federalinio finansų departamento vadovo pareigose.[6] 2011 m., vadovaujant prezidentei Mišlin Kalmi-Re, E. Vidmer-Šlumpf pradėjo eiti Šveicarijos viceprezidentės pareigas. 2011 m. gruodžio 14 d. ji buvo išrinkta Konfederacijos prezidente 2012 metams – ketvirtąja moterimi, ėjusia šias pareigas po Rut Dreifus (1999 m.), M. Kalmi-Re (2007 ir 2011 m.) bei Doris Loithard (2010 m.), taip pat trečiąja moterimi prezidente iš eilės. Dėl pastaraisiais metais buvusios didelės narių kaitos Federalinėje Taryboje, ji buvo ilgiausiai Federalinės Tarybos pirmininke netapusi Tarybos narė. Šveicarijos liaudies partijai 2015 m. visuotiniuose rinkimuose surinkus rekordinį balsų skaičių – daugiau nei 29 proc., E. Vidmer-Šlumpf paskelbė, kad 2015 m. nekandidatuos į Federalinę Tarybą.[7][8] Ją pakeitė Gi Parmelenas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
