Siela egiptiečių mitologijoje

Siela (pats žmogus) egiptiečių mitologijoje sudaryta iš penkių elementų: ren, šeut, ka, ba, ak. Šie elementai panašiai taikomi ir egiptiečių dievams.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ren

Terminas hieroglifais
rn Ren

Egiptietiškai Rn. Vardas, kuris yra tapatus jo esiniui. Suteikiamas žmogui gimus ir kol vardas bus tariamas, žmogus bus gyvas.

Tai paaiškina pastangas apsaugoti vardą, stengiantis jį kuo dažniau užrašyti. Pavyzdžiui, iš Mirusiųjų knygos kilusi graikų-romėnų laikotarpio kvėpavimų knygos dalis buvo skirta vardo išsaugojimui. Dažnai naudojamo vardų apvado kartušo paskirtis buvo amžinai saugoti vardą. O valstybės priešų vardai (pvz., Echnatono) buvo nutrinami nuo monumentų.

Šeut

Terminas hieroglifais
šwt Šeut

Egiptietiškai Švt. Šešėlis – visada esantis.

Žmogus negali egzistuoti be šešėlio, kaip ir šešėlis – be žmogaus. Šešėlis vaizduojamas kaip maža, visa juodai nudažyta žmogaus figūrėlė.

Ka

Terminas hieroglifais
kA Ka

Egiptietiškai Ka. Vitalinis pradas. Visuotinės ir individualios gyvybės jėgos sąvoka. Skirtumas tarp gyvo ir mirusio. Psichosomatinis antrininkas. Genetinė potencija.

Ka yra širdies buveinė, kur širdis suvokiama kaip žmogaus jausmų, atminties, sąžinės, gyvybinių ir intelektualinių galių centras.

Kai ka palieka kūną, žmogų ištinka mirtis. Buvo tikima, kad ką sukuria Chnumas žiedžiamuoju ratu arba tėvas perduoda savo vaikui per sėklą. Egiptiečiai manė, kad ka ilgiau išsilaiko maiste ir gėrimuose. Dėl šios priežasties mirusiesiems buvo siūlomos vaišės.

Ba

Terminas hieroglifais
bA Ba

Egiptietiškai Ba, daugiskaita Bau. Kūną palikusi ir į šviesą keliaujanti siela. Vaizduojama kaip paukštis su žmogaus galva, kuris atskrenda iš antkapio susijungti su ka pomirtiniame gyvenime. Ba pasirodo tik po žmogaus mirties. Ji viskas, kas padaro žmogų unikalų, panašiai kaip asmenybė.

IV amžiaus egiptiečių rašytojas Horapolonas savo traktate žodį „ba“ verčia kaip „siela“, kituose tekstuose minima „dievas“ reikšmė.

Senosios Karalystės laikais manyta, kad bą turi tik dievai ir mirę faraonai. Dažnai faraonų piramidės buvo vadinamos jų ba. Vėliau Viduriniosios karalystės laikais įsigalėjo požiūris, kad ba yra kiekvieno ir dar gyvo žmogaus elementas. Naujausi archeologiniai atradimai Egipte leidžia teigti, kad jau Senosios karalystės laikais visi egiptiečiai turėjo savo ba. Tik taip galima paaiškinti karalių Džosero, Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramides, atkastas netoli didžiųjų piramidžių.^{[paaiškinti!]}

Dievai turi savo ba. Dievas Ra turi net septynis ba. Dievų ba kartais yra jų šventieji gyvūnai (Ozyrio ba – avinas). Vienas dievas gali būti kito ba. Pavyzdžiui, Chnumas buvo dievo Šu ba.

Ak

Terminas hieroglifais
AḪt Ach(et)

Egiptietiškai reiškia „blizgantis“. Tai ka ir ba junginys, mirus fiziniam žmogaus kūnui. Tam tikra prasme galima įvardinti kaip vaiduoklį ar vėlę. Ak susijungia su dievais pomirtiniame pasaulyje. Ak yra nemirtingas ir nekintantis. Ak yra dalis Ak - ak, aks – šarvai saugojantys nuo kitų žmonių, dievų ir gyvūnų.

Vėlyvuosiuose tikėjimuose buvo manyta, kad ka po mirties pasikeičia į ak ir ba, vietoje susijungimo su ba ir tapimo ak. Buvo manoma, kad dalį laiko ak praleidžia gyvendama pomirtiniame pasaulyje prieš reinkarnuodamasi kaip ka ir gaudama naują bą.

Ak atsiskyrimas / ka ir ba susijungimas vyksta po mirties. Buvo atnašaujamos aukos ir ištariamas tinkamas užkeikimas, bet atsirasdavo rizika numirti dar kartą. Egiptiečių laidotuvių literatūra (Karstų tekstai, Mirusiųjų knyga) turėjo padėti išvengti „mirimo antrą kartą“ ir tapti ak.