From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Dura-Europas – senovinis miestas rytų Sirijoje, netoli Irako sienos ir Abu Kamalio miesto, prie Kalat es Salihijos kaimo. Įsikūręs ant skardžio, prie dešiniojo Eufrato upės kranto.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Dura-Europas Δοῦρα Εὐρωπός | |
|---|---|
 Palmyros vartai – pagrindinis įėjimas į miestą | |
  Dura-Europas | |
| Koordinatės | 34°24′49″ š. pl. 40°43′48″ r. ilg. |
| Vieta |  Sirija, Deir ez Zoro muchafaza |
| Regionas | Mesopotamija |
| Istorija | |
| Statytojas | Seleukidai |
| Pastatytas | III a. pr. m. e. |
| Sugriautas | 257 m. |
| Laikotarpis | antika |
| Tauta | graikai, partai, romėnai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | 1922-1937 1986- |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka |
Miestas įkurtas Seleukidų dinastijos 303 m. pr. m. e. kaip punktas prekybiniame rytų-vakarų kelyje pagal Eufrato upę. Ties Dura-Europu vyko perkėla per Eufratą kelyje tarp Antiochijos ir Seleukijos. Miestas buvo pastatytas pagal žymaus architekto Hipodamo modelį, miesto planas buvo stačiakampis, su centrine agora. II a. pr. m. e. Dura-Europas buvo užimtas Partų imperijos. Mieste gyveno įvairių tautybių žmonės, jame rasta užrašų graikų, lotynų, hebrajų, aramėjų, sirų, hatriečių, palmyriečių, vidurine persų, safaitų kalbomis. 165 m. miestą užkariavo romėnai. 256–257 m. Durą-Europą užpuolė Sasanidai, vadovaujami Šapūro I. Po šio antpuolio miestas buvo apleistas ir dingo po smėliu.
Nors Dura-Europas buvo minimas daugelyje šaltinių, jis nebuvo atrastas iki pat XX a. Jį atrado vienas britų karys 1920 m., Arabų sukilimo metu. Netrukus pradėti archeologiniai kasinėjimai. Mieste rasta virš šimto papirusų ir pergamentų įvairiomis kalbomis. Atkastos žydų sinagogos liekanos su aramėjišku įrašu, žyminčiu 244 m. Joje rastos gerai išsilaikiusios freskos. Taip pat atkastas seniausias žinomas krikščionių namas-bažnyčia, datuojamas 235 m. Jame taip pat rasta freskų vaizduojančių Kristų Ganytoją, Adomą ir Ievą, Dovydą ir Galijotą. Kitas svarbus rastas pastatas – mitraistų šventykla, datuojama tarp 168–171 m. Taip pat išlikę Palmyros vartai, dalis sienų ir įtvirtinimų, Baalo šventykla, citadelės ir rūmų liekanos, pretoriumas ir kt.
Dura-Europas įtrauktas į sąrašą kaip kandidatas tapti pasaulio paveldo objektu.
