Baalas

Baalas arba Belas (Arabų kalba: بعل; Hebrajų kalba: בעל) – šiaurės vakarų semitų bendras vyriškos dievybės vardas, reiškiantis „šeimininkas“, „valdovas“. Babiloniečių – asirų vadintas Bel, aramėjų Beel (iš čia kilęs Belzebubas). Naudotas pagerbti įvairiems dievams, kurie globojo Levanto miestus.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ba’alo statula rasta Ras Šarme (Ugarite)

Baalu pradžioje buvo kreipiamasi ne tik į dievus, bet ir į aukštą padėtį valstybėje turinčius asmenis. Kai kuriuose tekstuose jis vartojamas kaip Hadado, saulės, lietaus, griaustinių, vaisingumo ir žemdirbystės dievo ir dangaus valdovo vardo pakaitalas. Kadangi tik šventikai galėjo jį vadinti Hadadu, paprasti žmonės jį vadino Baalu. Nepaisant to Biblijoje tik keliose vietose, jei iš viso, Baalas minimas turint galvoje Hadadą, dievą viršesnį už kitus dievus. Biblijoje jis siejamas su daugybe vietinių dievybių, garbinamų kaip stabai, kurių kiekvienas yra vadinamas baal, t. y. Baalo garbinimas reiškia stabų garbinimą.

Izraelitai savo dievą pradžioje taip pat vadino Baalu. Baalo šventasis gyvulys buvo įnirtęs jautis. Baalo kulte buvo praktikuojamos žmonių aukos, šventyklų prostitucija (hierodulės), ekstaziniai šokiai ir triukšminga muzika. Kulto apeigos vyko po žaliuojančiais medžiais, o dar dažniau ant gamtinių ar dirbtinių aukštumų, pažyminų kūginėmis akmeninėmis kolonomis. Izraelitams užkariavus Kanaaną ir bendraujant su kaimynais, Baalo kultas skverbėsi ir į izraelitų tarpą, ypač teisėjų ir karalių amžiuose, kai beveik susilygino su Jahvės kultu. Su tuo kovojo izraelitų pranašai iki pat Jeremijo laikų, nors oficialiai Baalo kultas Izraelio ir Judėjos valstybėse buvo panaikintas.

Pagal savybes, dėl kurių Baalas garbintas, taip pat pagal būdą ir vietą, Baalas, kaip ir jo žmona Astartė, turėjo įvairių pasireiškimo pavidalų:

• Baal-Berith – t. y. sąjungos Baalas, sąjungų globėjas
• Baal Markod – t. y. šokių Baalas, garbinamas šokiais
• Baal Samem – dangaus viešpats, tarp baalų aukščiausias
• Baal Peor – Peoro kalno moabitų žemėje dievas

Dievybės vadintos Baalu ir Baalata

Kadangi daugiau nei vienas dievas vadintas Baalu ir daugiau nei viena deivė Baalata (Baalo moteriškasis atitikmuo), tik nagrinėjant specifinį kontekstą galima suprasti apie kurį iš jų eina kalba juos mininčiuose tekstuose.

Nors Baalu dažniausiai vadintas Hadadas (arba Adadas), tačiau jis buvo anaiptol ne vienintelis šiuo vardu vadintas semitų dievas. Ugaritų tekstuose (daugiausia Baalio cikle) Baalo gyvenamoji vieta yra Safono kalne, taigi Tanache esančios nuorodos į Baalą Zefoną ir užrašai lentelėse minintys Baal iš Safono kalno greičiausiai reiškia audros dievą Hadadą. Kanaaniečių panteone Hadadas buvo Elo sūnus, kuris anksčiau buvo pagrindinis kanaaniečių panteono dievas, ir kurio vardas naudotas vienoda prasme kaip ir hebrajų dievo, Jahvės.

Baalas ir judaizmas

Biblijoje Baalas vartojamas įvairiomis reikšmėmis: bə‘ulat bā‘al šeimininko ponia„“, t. y. ištekėjusi moteris (Pr 20:3, ba‘al haḥalōmôt „svajonių valdovas“ (t. y., svajotojas) (Pr 37:19), ba‘al ’iššâ „moters šeimininkas“, t. y., vedęs vyras (Iš 21:3), ba‘lāh hāri’šôn „moters buvęs vyras“ ir t. t.

Rabinas Izraelis ben Eliezeris (1698–1760 m.), įsteigęs chasidų judėjimą, gyvenimo pabaigoje vadinosi Baal Šem Tov „Gerasis vardo šeimininkas“ ir dabar taip yra vadinamas.

Vikiteka: Baalas – vaizdinė ir garsinė medžiaga