Deizmas

Deizmas (lot. Deus – Dievas) – religinė filosofija, teigianti, kad nors Dievas ir egzistuoja, reikia pasikliauti savo protu, logika ir asmenine patirtimi; tikėjimas Dievu remiantis racionaliu pagrindu, be jokio pasitikėjimo religijomis bei jų autoritetais. Deizmo priešingybe laikomas fideizmas, aptinkamas daugelyje krikščionybės formų.

Pagrindiniai visatos dėsniai gali būti nustatyti Dievo. Tačiau, rodos, kartą sukūręs pasaulį, Dievas daugiau nebesikiša.

Tipiškas deistinių pažiūrų apibūdinimas^[1]

Deistai paprastai teigia, jog Dievas sukūręs visatą, atsiribojo nuo savo kūrinio, į tolimesnę jos raidą nebesikiša. Filosofijos taip pat yra atmetami visi antgamtiniai reiškiniai (stebuklai, apsireiškimai, pranašystės). Skeptiškai vertinami daugelis tikėjimų, teigiančių, kad Dievas save atskleidė per religinius tekstus. Šventasis Raštas, Koranas ir kiti religiniai tekstai yra laikomi paprastų žmonių interpretacijomis, o ne autoritetingais šaltiniais. Teigiama, jog Dievas nėra pasiekiamas per jokias religijas, sakramentus, apeigas ir t. t.

Deizmas buvo labai populiarus Švietimo epochoje ir XIX a.

Žymūs deistai

• Volteras
• Žanas Žakas Ruso
• Michailas Lomonosovas
• Izaokas Niutonas