From Wikipedia, the free encyclopedia
Dagas Hamaršeldas (šved. Dag Hammarskjöld , g. 1905 m. liepos 29 d. Jonšiopinge, Švedijoje – m. 1961 m. rugsėjo 18 d. Ndoloje, Zambijoje) – Švedijos politikas, ekonomistas, diplomatas. Buvo antrasis Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius (nuo 1953 m. iki 1961 m.).[1]
| Dagas Hamaršeldas Dag Hammarskjöld | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1905 m. liepos 29 d. Jonšiopingas, Švedija |
| Mirė | 1961 m. rugsėjo 18 d. (56 metai) Ndola, Zambija |
| Palaidotas (-a) | Upsala, Švedija |
| JTO Generalinis sekretorius | |
| Kelintas | 2 |
| Ėjo pareigas | 1953 m. balandžio 10 d. – 1961 m. rugsėjo 18 d. (8 metai) |
| Ankstesnis | Trygve Lie |
| Vėlesnis | U Thant |
| Veikla | Švedijos politikas, ekonomistas, diplomatas. Buvo antrasis Generalinis Jungtinių Tautų sekretorius (nuo 1953 iki 1961 m.), |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Nobelio taikos premija, 1961 m. (po mirties) | |
 Vikiteka | Dag Hammarskjöld |
| Parašas | |
 | |
Gimė žymaus Švedijos valstybės veikėjo, nuo 1914 m. iki 1917 m. – Švedijos ministro pirmininko – Jalmaro Hamaršeldo šeimoje. Buvo jauniausias iš ketverių sūnų. 1907 m. tėvui tapus Upsalos lėno gubernatoriumi, šeima persikraustė gyventi į Upsalą. Mokėsi seniausioje Upsalos – Katedros mokykloje, vėliau studijavo istoriją, filosofiją Upsalos universitete, dar vėliau ten pat studijavo ekonomiką, o 1930 m. jam buvo suteiktas ir teisės bakalauro laipsnis. 1933 m. Stokholmo universitete apsigynė ekonomikos daktaro laipsnį. Nuo 1933 m. iki 1936 m. Stokholmo universitete dėstė politinę ekonomiją, nuo 1935 m. dirbo Švedijos finansų ministerijoje. Nuo 1936 m. iki 1945 m. – Švedijos finansų ministerijos statssekretorius. Nuo 1941 m. iki 1948 m. – Švedijos banko valdybos pirmininkas.
Nuo 1947 m. pradėjo dirbti Švedijos užsienio reikalų ministerijoje. 1947 m. buvo Švedijos delegacijos Paryžiaus konferencijoje, kurioje aptartas Maršalo plano veikimo mechanizmas, narys. Nuo 1948 m. iki 1949 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. 1949 m. paskirtas Švedijos užsienio reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi.
Nuo 1951 m. iki 1953 m. – Švedijos ministras be portfelio. Nuo 1952 m. iki 1953 m. vadovavo Švedijos delegacijai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. 1953 m. balandžio 7 d. Saugumo Tarybai rekomendavus, Generalinė Asamblėja vienbalsiai D. Hamaršeldą paskyrė Generaliniu sekretoriumi. Tapo antruoju Europos atstovu šiose pareigose. Siekė stiprinti Jungtinių Tautų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose. 1956 m. – 1957 m., vykstant Sueco krizei, Generalinė Asamblėja jam pavedė sukurti Jungtinių Tautų taikdarių pajėgas ir nusiųsti jas į Egiptą. 1957 m. rugsėjo 26 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antrą kartą paskyrė D. Hamaršeldą į organizacijos Generalinio sekretoriaus pareigas. Nuo 1959 m. iki 1960 m. aktyviai sprendė Afrikos problemas, šio kontinento tautoms siekiant nepriklausomybės. Siekė nutraukti Kongo krizę. 1961 m. rugsėjo 18 d. turėjo Ndolos mieste susitikti su Kongo politiku M. Čiombe, tačiau žuvo jo lėktuvui išskridus iš Leopoldvilio ir nukritus 15 km nuo Ndolos oro uosto. Aviakatastrofos metu žuvo visi 16 lėktuvu skridusių žmonių. Nelaimės aplinkybės nebuvo išaiškintos, iškeltos versijos, kad sekretorius galėjo būti pašalintas Katangos kalnakasybos magnatų užsakymu.[2][3]
Po dešimties dienų jo palaikai buvo pervežti į Švediją. Palaidotas Upsalos senosiose kapinėse. Po mirties apdovanotas Nobelio taikos premija. Jam vadovaujant Jungtinių Tautų organizacijai išaugo šios jos savarankiškumas nuo JAV.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
