Norvegijos kalbininkas From Wikipedia, the free encyclopedia
Kristianas Šveigoras Stangas (norv. Christian Schweigaard Stang, 1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m. beveik iki pat mirties ėjęs baltų-slavų kalbų profesoriaus pareigas. K. Stangas specializavosi tirti lietuvių kalbą, buvo labai gerbiamas Lietuvoje.[1]
| Christian Schweigaard Stang | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija |
| Mirė | 1977 m. liepos 2 d. (77 metai) Kirkenesas,  Norvegija |
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Oslo universitetas |
Gimė Kristianijoje (dab. Osle), jis buvo politiko bei akademiko Fredriko Stango (1867–1941) ir jo žmonos Karolinės Šveigor (Caroline Schweigaard, 1871–1900) sūnus. K. Stangas buvo politikų Emilio Stango ir Kristiano Homano Šveigoro vaikaitis ir politiko Emilio Stango sūnėnas. K. Stangas užaugo Kristianijoje ir 1918 m. Frognerio mokykloje išlaikė leidžiančius stoti į universitetą egzaminus (examen artium).
1927 m. lyginamosios indoeuropeistikos srityje apgynė magistro laipsnį, 1929 m. – daktaro, disertacijos tema – „Die Sprache des litauischen Katechismus von Mažvydas“ („Mažvydo lietuviško katekizmo kalba“).[2] Vėliau, 1928–1933 m., jis buvo lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros mokslo darbuotojas. 1938–1970 m. Oslo universitete ėjo slavų kalbų profesoriaus pareigas. 1958–1960 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.[1]
K. Stangas palaikė ryšius su K. Būga, J. Jablonskiu, A. Vireliūnu, A. Saliu. 1924–1938 m. penkis kartus buvo atvykęs į Lietuvą, mokėsi lietuvių kalbos, nagrinėjo žemaičių patarmes, tirdamas lietuviškas šnektas lankėsi Zietelos apylinkės Zasečių kaime. Tyrinėjo Martyno Mažvydo raštų kalbą, išnykusias lietuvių šnektas.[2]
Dėl savo tyrimų K. Stangas buvo pripažintas tarptautiniu slavų kalbų, baltų-slavų lyginamosios kalbotyros bei lietuvių kalbos ekspertu. Vienas žymiausių K. Stango darbų – 1966 m. išleista „Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen“ („Lyginamoji baltų kalbų gramatika“). Be šios 1966 m. parašytos monumentalios lyginamosios gramatikos, K. Stango darbai apie baltų ir slavų kalbų veiksmažodį įtikinamai atskleidė glaudžius istorinius baltų, slavų ir germanų kalbų ryšius bei tarpusavio sąveiką. 1952 m. darbe apie slavų kalbų kirčiavimą jis teigė, jog baltų ir slavų kirčiavimo sistemos pradžioje buvusios vienodos, o antrinių skirtumų atsiradę vėliau.[1] Jo baltų ir slavų lyginamosios akcentologijos tyrimai buvo vainikuoti darbu „Slavonic Accentuation“ („Slavų kirčiavimas“; Oslas, 1957), K. Stango veikalas, pasak F. Kortlandto, „…žymėjo šios temos tyrimų epochą. Knygos svarbą vargu ar galima pervertinti“.[3] K. Stangas šiame darbe įrodė, kad:
Juo labiau, K. Stangas atskleidė, kad:
Tokiu būdu K. Stangas klasikinę doktriną, kuri kirčiavimo modelį vesdino iš šaknies ir galūnės priegaidžių paradigmos, pakeitė schema, kurioje kirčiuoto šaknies balsio priegaidė kildinama iš kirčiavimo modelio paradigmos.
K. Stangas taip pat paskelbė keletą svarbių lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros įžvalgų,[1] pavyzdžiui, Stango dėsnį, indoeuropiečių prokalbės fonologinę taisyklę, pavadintą jo vardu.[4][5]
Nuo 1932 m. jis buvo Norvegijos mokslų akademijos, taip pat Danijos mokslų akademijos ir Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys. 1964–1971 m. buvo akademijų prezidentas, viceprezidentas (pareigos keitėsi). 1970 m. tapo Norvegijos karališkojo šv. Olavo ordino I laipsnio riteriu.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
