Brūkšnys – intonacinis ženklas, vartojamas sakinio dalių ar dėmenų santykiams pabrėžti ir išryškinti. Brūkšnys gali atstoti kablelį arba būti kartu su kableliu.
| Skyrybos ženklai |
|---|
|
apostrofas ( ' ) ( ’ ) |
| Tipografiniai ženklai |
|
ampersandas ( & ) |
Vartojimas
Brūkšnys dedamas vietoj praleistos sudurtinio tarinio jungties, kai tarinio vardinė dalis išreikšta daiktavardžio ar skaitvardžio vardininku arba veiksmažodžio bendratimi:
- Vilnius – Lietuvos sostinė.
- Nakties darbai – dienos juokai.
- Triskart keturi – dvylika.
- Mūsų uždavinys – gerai mokytis.
Brūkšnys dedamas gretinamųjų pasakymų antrojoje dalyje vietoj praleisto, bet iš pirmosios dalies numanomo žodžio arba kai reikia pabrėžti gretinamųjų dalykų priešybę:
- Žemė sukasi aplink Saulę, o Mėnulis – aplink Žemę.
- Girios kuždėjo pilnos žvėrių, pievos – gyvulių.
- Riksmo daug, o darbo – tik dėl akių.
Brūkšnys dedamas prieš apibendrinamąjį žodį, einantį po išskaičiuojamųjų vienarūšių sakinio dalių ar dėmenų:
- Miškuose, laukuose, pievose – visur vasarą pilna žiedų.
- Dideli ir maži, seni ir jauni – visi išėjo laukan.
- Vargas, badas, rykštės, dvarininkų valdžios daromos neteisybės – štai kas sukurstė mūsų žmones!
Brūkšniu nuo pažymimojo žodžio atskiriami keli po jo einantys pažyminiai, turintys pabrėžiamąją ar aiškinamąją reikšmę:
- Tikiu aš dieną – didelę ir šviesią.
- Iš vakarų kilo debesys – tamsūs, niaurūs, grėsmingi.
- O kai prijojo arti dvaro, tai sutiko, tai pamatė jauną mergelę – dailaus būdo, skaistaus veido.
Brūkšnys dedamas prieš žodžius, kurie iš įprastos vietos nukelti į sakinio galą ir pasakomi kaip pabrėžtos pridurtinės pastabos:
- Paskui jis pajunta maudžiantį ilgesį – gimtojo kaimo, tėviškės.
- Kitados Kistyno tarpukalnė yra mačiusi ir laimingų laikų – ir net labai laimingų.
Brūkšniai dedami prieš tarp jungtuku nesujungtų sudėtinio sakinio dėmenų, kai tame pačiame ar gretimuose sakiniuose yra kelios panašios dėmenų poros:
- Nebūk saldus – nuris, nebūk kartus – išspjaus.
- Norėjo pasikelti – kojos neklausė, norėjo sušukti – lūpos balso neišdavė.
Brūkšnys dedamas tarp jungtuku nesujungtų sudėtinio sakinio dėmenų, kai tarp sakomų minčių yra staigus minties šuolis ar pabrėžtas aiškinimas:
- Žiūriu, žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną.
- Tai ne bangos marių kuždas paslapčiom – Eglė žodį taria lūpom drebančiom.
- Pavažiavęs galą, žiūri – aukso obelis ir šulinys paskui seka.
- Aš jam kalną pyliau – jis man duobę kasė.
- Senolėlės trobelė šalta – nėra žabarų pasikūrenti.
Pabrėžiant išvadą ar kokį kitą sakomą dalyką, brūkšniu galima atskirti ir jungtuku sujungtus sujungiamojo sakinio dėmenis arba net šalutinį sakinį (šalutinį sakinio dėmenį) nuo pagrindinio:
- Trenks perkūnas – ir iš tavęs, iš visų Bagynų beliks pelenų krūva.
- Jei grįšiu Lietuvon – grįšiu tik po pergalės.
Brūkšniais išskiriami nuo pagrindinio sakinio labiau nutolę arba labiau pabrėžiami įterptiniai sakiniai:
- Skiepijimas pas mus – reikia žinoti – visada buvo didelis įvykis.
- Aš savo širdyje – mano nuomonės niekas nesiklausė – visiškai pritariu tėveliui.
- Kai dantys man skaudėdavo – o tai būdavo neretai – Bertaitienė man „mesdavo vyšnias“.
Brūkšniais išskiriami emocinės (šaukiamosios) ir klausiamosios reikšmės įterptiniai žodžiai ar sakiniai, kai po jų yra šauktukas ar klaustukas:
- Prisiminiau, ir mane – kelintą jau kartą! – nupurtė šiurpas.
- Ir štai aš, pabučiuotas motinos ir – stebuklingas dalykas! – tėvo, jau sėdžiu rogėse.
Brūkšnys dedamas tarp žodžių ir skaitmenų, kuriais nusakomas atstumo, laiko ir įvairios kitokios ribos:
- Keleivinis traukinys Vilnius–Kaunas išvyksta po penkių minučių.
- Lapuočiai medžiai žaliuoja birželio–spalio mėnesiais.
- Jonas Biliūnas gyveno 1879–1907 m.
- Veikalas išspausdintas „Raštų“ pirmajame tome, p. 115–320.
Brūkšnys dedamas prieš tiesioginę kalbą arba įterpiant veiksmą į tiesioginę kalbą
- – Mama, aš šiandien labai sergu... Tikriausiai neisiu į mokyklą.
- – Aš pastatysiu namelį,– nusišypsojęs pasakė Jonas ir pradėjo savo darbą.
Brūkšnio nerašymas
Netinka brūkšnį rašyti tarp savarankiškų žodžių arba santrumpų, reiškiančių dvišalius santykius ar nuosavybės santykiais susijusius subjektus,[1] pvz.:
- Lietuvos ir Lenkijos santykiai, o ne Lietuvos–Lenkijos santykiai,
- ES ir JAV bendradarbiavimas, o ne ES–JAV bendradarbiavimas,
- Lietuvos ir Baltarusijos siena, o ne Lietuvos–Baltarusijos siena.
Išimtis: brūkšnys tradiciškai dedamas rašant Molotovo–Ribentropo paktas.
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
