Bitcoin (BTC; ₿) – kriptovaliuta, išrasta 2008 metais, kuria keičiamasi decentralizuotu P2P (angl. peer-to-peer) tinklu.[1][2] Bitkoinas yra kotiruojama valiuta ir šiai dienai jos galima įsigyti valiutų biržose bei bitkoinų keityklose. Jis nėra padengtas jokia kita valiuta, brangiaisiais metalais ar kitomis vertybėmis, jo kursą formuoja pasiūla ir paklausa.[1]
2009 m. sausio 3 d. sukurtas „Bitcoin“ „genezės blokas“, pats pirmasis blokų grandinėje.[3]
Atsiskaityti bitkoinais galima už įvairias prekes ar paslaugas ten, kur ši valiuta priimama. Pervedimai įvykdomi greitai, o mokesčiai yra nedideli arba jų iš viso nėra.[1]
„Bitcoin“ pagal rinkos kapitalizaciją yra brangiausiai įvertinta valiuta.[4] 2017 m. bitkoinas tapo spekuliacijų taikiniu, jo kaina taip smarkiai svyravo, jog su valiuta buvo nebegalima atsiskaityti internetu. Atsiradus daugybei tarpininkų padidėjo ir bitkoino vagysčių rizika, įvairių sukčių. Anonimiškumas jų dėka taip pat išnyko.[5]
2021 m balandžio 14 dieną kriptovaliutos „Bitcoin“ kaina pasiekė visų laikų aukščiausią tašką, tuo metu vienas kriptovaliutos vienetas kainavo 64 863 JAV dolerius.[6] Vėliau, 2021 m. lapkričio 10 d. vieno bitkoino kaina pasiekė 69 tūkst. JAV dolerių. 2024 m. lapkričio 7 d., po JAV prezidento rinkimų, laimėjus D. Trump, „Bitcoin“ kaina pasiekė visų laikų aukščiausią tašką, tuo metu vienas kriptovaliutos vienetas kainavo 76 039,99 JAV dolerių.[7]
Bitkoinų galima įsigyti keliais būdais – nusipirkti arba užsidirbti (kitaip dar „išsikasti“, angl. mine).[1] Pastarajam reikalinga kompiuteryje įsidiegti specialią programinę įrangą, kuri naudodama kompiuterio resursus galėtų spręsti specialius matematinius uždavinius. Juos išsprendus, programos savininkas gauna bitkoinų. Bitkoinų iškasimo sudėtingumas yra adaptyvus (prisitaikantis) dydis ir priklauso nuo to, kiek šiuo metų kompiuterinių resursų visame pasaulyje yra naudojama kasimui. Jei prie kasimo prisijungia daugiau žmonių ir bitkoine blokai pradedami generuoti ne kas 10 min., o kas 8 min., tuomet visas bitkoino tinklas padidina iškasimo sudėtingumą tiek, kad blokai butų generuojami vėl kas 10 min. Jei priešingai, iš kasimo atsijungia dalis žmonių, ir bitkoino blokai pradedami generuoti ne kas 10 min., o kas 12 min., tuomet visas tinklas sumažina iškasimo sudėtingumą, ir vėl blokai generuojami kas 10 min.[8]. Kitaip tariant, bitkoino protokolas padarytas taip, kad iškasimo sudėtingumas keistųsi išlaikant 10 min. intervalą tarp blokų. Tokie sudėtingumo perskaičiavimai vyksta kas 2016 blokų (2016*10 min. apytiksliai 2 sav.).
Sukauptus bitkoinus galima laikyti kitoje specialioje programinėje įrangoje – kriptovaliutų piniginėje arba analogiškose internetinėse platformose.[1]
Naujų bitkoinų atsiranda palaipsniui, naudojant vadinamąjį kasimą (angl. mining). Kasimo metu yra ne tik sukuriami nauji kriptovaliutos vienetai, bet ir palaikoma tinklo infrastruktūra, patvirtinami pervedimai iš vienos piniginės į kitą. Pagaminamų bitkoinų kiekis bet kuriuo laiko momentu proporcingas tam, kiek skaičiavimo išteklių konkretus kompiuteris paskyrė. Bitkoinų išmokama suma dalinasi iš dviejų kas ketverius metus, 2009 m. 50BTC kas 10 minučių, po 4 metų 25BTC kas 10 minučių ir taip toliau.
Tokį veikimo principą specialiai 2009[9] m. straipsnyje „Bitcoin: A Peer-to-peer Electronic Cash System“[10] sugalvojo programos kūrėjas (arba galimai grupė asmenų) prisistatantis Satoshi Nakamoto vardu.[2] Jis siekė sukurti valiutą, kuri būtų atspari infliacijai. Dėl to bitkoinų programa sukurta taip, kad būtų galima pagaminti tik 21 mln. bitkoinų. Šis skaičius bus pasiektas maždaug 2140 m. ir nustos augęs.[11][12]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
