Bendratis

Bendratis (lot. Infinitiresus) – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skirtingose kalbose bendratis sudaroma įvairiais būdais: anglų kalboje – pridedant dalelytę to, romanų kalbose bendratis turi galūnę (pvz., ispanų k. -ar, -er, -ir), kuri kaitant žodį keičiasi. Švedų kalboje bendratį sudaro veiksmažodžio šaknis ir priesaga – a, kuri kaitant išnyksta, arba prisideda nauja. Gvaranių kalboje bendratis yra veiksmažodžio šaknis, o žodis kaitomas pridedant priešdėlius ir priesagas. Baltų, slavų ir tocharų kalbose bendraties priesaga yra – ti, t', -c, -tsi ir kaitant žodį išnyksta. Dalis kalbų (pvz., arabų) bendraties formos neturi. Baltijos finų kalbose (vepsų, lyvių ir kt.) bendratys gali turėti linksnių.

Lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje veiksmažodžio bendratis baigiasi priesaga  -ti.

Bendraties vartojimas

Bendratis, priklausanti kitokiems veiksmažodžiams ir turinti proceso bei veiksnio reikšmę, sakinyje laikoma suvestinio tarinio dalimi (pradėti arti, baigti kulti, turėti išvykti, žadėti sugrįžti, trokšti mokytis, liepti palaukti, padėti dirbti) arba tikslo aplinkybe (išeiti medžioti, išginti karves ganyti), nors neretai ir atsako į klausimą ko?

Sakinio dalys

Bendratis paprastai vartojama reikšti sakinio dalims: veiksniui, suvestiniam ir mišriajam tariniui, nederinamajam pažyminiui, tikslo aplinkybei.

• Delsti neišmintinga ir pavojinga.
• Koridoriuje pradėjo mušti laikrodis.
• Tu privalėjai būti atidesnis.
• Gatvėje suskambėjo trimitas rikiuotis.
• Išsiruošė žmogus į pievą šienauti.

Bendratis vietoj kitų veiksmažodžio formų

Bendratį vartojame vietoje kurio nors laiko.

• Pasigavo ožką, pasikabino – gyvai skūrą lupt (lupa).
• O pikti liežuviai tuojau šaipytis, juoktis.

Bendratį galime vartoti vietoje tariamosios ir liepiamosios nuosakos:

• Jeigu turėčiau jums kokią priklastį padaryti, verčiau gyvas į peklą įšokti!
• Užmušti arkliavagį!
• Laimingai sugrįžti!
• Sudeginti! Tą knygą sudeginti!

Būdinys

Dažnai bendratį vartojame kaip būdinį:

• Daržinės visuomet grūste užgrūstos, tvartuose tiek gyvulių, kiek jam niekados nė sapnuoti (sapnuote) nesisapnavo…

Tikslo aplinkybė

Tikslo aplinkybei reikšti nevartotinas daiktavardžio naudininkas, – reikia bendraties.

• Koridoriuje turi stovėti indai su vandeniu gėrimui (= gerti, atsigerti).

Bendratis klaidingai vartojama

Bendratis klaidingai vartojama su jungtuku jei(gu) sąlygai reikšti:

• Jeigu kalbėti (= Jeigu kalbėsime, kalbėtume; Kalbant) tiksliau, sugaištas ištisas mėnuo.
• Ši sesija labai ilga, jeigu lyginti (= jeigu lyginsime, palyginti, palyginus) su ankstesnėmis.

Bendratis klaidingai vartojama su jungtuku kad tikslui reikšti:

• Visą savaitę dirbsime, kad suskaičiuoti (= kad suskaičiuotume, norėdami suskaičiuoti) padarytus nuostolius.
• Susirinkome, kad pasidalyti (= pasidalyti, kad pasidalytume) patirtimi.
• Tam, kad surasti nusikaltėlius (= Tam, kad būtų surasti nusikaltėliai), reikia papildomų duomenų.

Vikižodynas