From Wikipedia, the free encyclopedia
Balys Buračas (1897 m. sausio 18 d. Sidaruose, Šiaulėnų valsčius – 1972 m. liepos 28 d. Kaune) – lietuvių pedagogas, fotografas, etnografas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis.
| Balys Buračas | |
|---|---|
 | |
| Kraštotyrininkas B. Buračas 1929 m. | |
| Gimė | 1897 m. sausio 18 d. Sidarai, Šiaulėnų valsčius |
| Mirė | 1972 m. liepos 28 d. (75 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvai | Pranas Buračas |
| Veikla | pedagogas, fotografas, etnografas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis |
| Alma mater | Šiaulių mokytojų seminarija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas | |
Tėvas Pranas Buračas pamokė skaičiuoti, kiek vėliau vyresnysis brolis Bronius išmokė lietuviškos ir rusų abėcėlės, skaityti ir rašyti. 1903 m. brolis nupirko kelis mažus sąsiuvinėlius, kuriuose jaunasis kraštotyrininkas užrašė pirmuosius gamtos reiškinių stebėjimus ir net svarbesnius kaimo įvykius. Besimokydamas pradinėje mokykloje pradėjo užrašinėti tautosaką. 1907 m. tėvo brolis Antanas Buračas atvežė jam iš Rygos brangią dovaną – labai aštrų peiliuką. Tais pačiais metais su broliu Broniumi pateikė savo drožinius Vilniuje rengiamai pirmajai lietuvių dailės parodai.
1907–1919 m. dirbo tėvų ir kaimynų ūkiuose. 1913 m. padedant Vydūnui, atspausdino etnografinius atvirukus O. Vitkauskytės knygyne Kaune ir Tilžėje. 1915–1916 m. okupacinių vokiečių dalinių mobilizuotas priverčiamiems darbams – padėjo tiesti geležinkelį. 1915 m. balandžio 14 d. netikėtai įsigijo dumplinį fotoaparatą – išmainė su vokiečiu į savo drožinėtą lazdą. Nuo tol su fotografija nesiskyrė visą gyvenimą, pirmasis mūsų krašte panaudojo fotoaparatą kraštotyros reikalams. Savo fotografijomis jis sukūrė platų ir tikrovišką etnografinės Lietuvos paveikslą.
1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, paleistas dėl džiovos mokytojavo Pušyniškėse. 1920–1921 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Ją baigęs, mokytojavo Narušaičių mokykloje, buvo jos vedėjas. 1922–1925 m. dirbo Diktariškių mokykloje, Šiaulėnų valsčius. 1922 m. laimėjo Lietuvos banko paskelbtą 2 litų monetos konkursą. 1925–1927 m. mokytojavo Šiaulėnų, vėliau – Varputėnų ir Žygaičių mokyklose. 1927 m. mokytojavo ir dirbo mokyklos vedėju Jurgoniškių mokykloje.
Nuo 1928 m. pasišventė vien kraštotyriniam darbui. 1929–1930 m. studijavo grafiką Kauno meno mokykloje, jo piešinius spausdino „Žiburėlis“, „Darbymetis“, „Spaktyva“, „Šiaurės Lietuva“, vėliau fotografijas – „Karys“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Sekmadienis“, „Lietuvos žinios“. 1931–1933 m. su Peliksu Bugailiškiu dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejaus konservatoriumi, [1] tęsė Kupiškėnų papročių ir tradicijų aprašymus. 1934–1938 m. rinko Suvalkijos, Žemaitijos, Rytų Aukštaitijos, Šiaurės Lietuvos tautosaką.
Keliaudamas iš vieno Lietuvos pakraščio į kitą sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurį pats suskirstė į keturias pagrindines sritis: mažoji architektūra, tautodailė, papročiai, šokiai bei žaidimai ir žmonės: pasakoriai, drožėjai, muzikantai.
Darbas išugdė jame nepaprastai kruopštų žmogų – visuomet reikėdavo pateikti tikslias ir detalias eksponatų, nuotraukų metrikas. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje už 25 nuotraukų kolekciją apdovanotas aukso medaliu. Bendradarbiavo „Illustrated London News“, Larousse enciklopediniuose leidiniuose, čekų ir vokiečių spaudoje.
1939–1941 m. – Lituanistikos instituto bendradarbis. 1941 m. – Liaudies kūrybos namų inspektorius ir Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigos darbuotojas. 1942 m. keliavo Panemuniais, rinkdamas lituanistinę etnografinę medžiagą.
1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu, taip pat ėjo bibliotekos vedėjo pareigas. 1957–1965 m. keliaudamas po Lietuvą, fotografavo kaimo kasdienę buitį, liaudies smulkiosios architektūros paminklus, dailės dirbinius, šokių ir žaidintų scenas, dievadirbius, piliakalnius, pasakotojus, muzikantus, dainininkus (išliko apie 11 000 negatyvų); rinko liaudies meno dirbinius, užrašinėjo tautosaką (užrašė per 3500 liaudies dainų).
Buvo surinkęs: apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų (1928 m. 300 jų publikuota „Žiedo“ litografijos albume).
Fotodokumentų kolekciją sudarė 18 200 negatyvų ir apie 36 000 pozityvų, bet po II pasaulinio karo teišliko tik apie 11 000. Didesnioji dalis žuvo pasaulinio karo metais. Jo palikimas saugomas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje (čia sukaupta 8220 negatyvų ir 1273 pozityvai), taip pat Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos ir Istorijos skyriuose.
Paskelbė apie 600 kraštotyrinių straipsnių. Stambiausi publikuoti leidinyje „Tautosakos darbai“: „Kupiškėnų vestuvės“ (1935 m.), „Kupiškėnų sekminės“ (1937 m.).
Baliui Buračui suteikti Lietuvos kraštotyros draugijos bei Lietuvos fotografijos meno draugijos Garbės nario vardai, o 1969 m. – Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Jis vadinamas šimtmečio kraštotyrininku, o jo vardas suteiktas Karmėlavos gimnazijai ir LR Kultūros ministerijos premijai.
1998 m. fotografas Aleksandras Macijauskas sudarė albumą „Balys Buračas. Fotografijos“ (ISBN 9986-861-28-4). Su jo nuotraukomis išėjo albumas „Balys Buračas". Antanas Buračas ir Antanas Stravinskas parengė albumą „Kryždirbystė Lietuvoje“ (Seimo leidykla „Valstybės žinios“, ISBN 9986-18-042-2). Leidinyje yra apie 1200 fotografijų iš išlikusio Balio Buračo etnografinio archyvo ir jo rankraščiai, skirti XVII a. pabaigos – XX a. pradžios kryždirbystės ir kito sakralinio meno tautinėms tradicijoms Lietuvoje. Leidinyje įdėti jo straipsniai įvairiuose nepriklausomos Lietuvos leidiniuose apie kryždirbystę, apie žymiausius Žemaitijos ir kitų vietų dievdirbius bei kryždirbius. 2011 m. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido jo fotoalbumą "Lietuvos piliakalniai".2017 m išleista knyga "Užburiantys tautinės kultūros vaizdai", skirta etnografo 120-mečiui ir apžvelgianti jo darbus, skirtus lietuvių šventėms ("Saulės delta", 456 p.ISBN 786-098-123-296) 2018 m. - jo rankraščių ir fotografijų rinktinė "Lietuvių darbo tradicijos ir papročiai" (368 p., MELC ISBN 978-5-420-01802-6).
2011 m. liepos 30 d. Šiaulėnų miesto aikštėje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, skirtas iš čia kilusiam Baliui Buračui pagerbti. Paminklo autorius – Stasys Žirgulis.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
