Atostogos – poilsio laikotarpis. Darbo teisėje – poilsio laiko rūšis, kai darbuotojas (valstybės tarnautojas, laisvosios profesijos atstovas ir kt.) laikinai palieka savo darbo vietą, teisiškai būdamas laisvas nuo darbo, nors įprastinėmis darbo dienomis ir savaitėmis turėtų vykdyti darbo funkcijas.
Lietuvoje atostogos yra kasmetinės ir tikslinės (LR darbo kodeksas, 164 str. „Atostogų rūšys“) [1].
Kasmetinės atostogos
Kasmetinės atostogos – kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį (165 str. 1 d.). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
Tikslinės atostogos
Tikslinės atostogos yra (LR DK 178 str.):
- Nėštumo ir gimdymo atostogos
- Tėvystės atostogos
- Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai
- Mokymosi atostogos
- Kūrybinės atostogos
- valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti;
- Nemokamos atostogos.
Vokietijoje apmokamos kasmetinės atostogos žinomos dar nuo Vokietijos imperijos laikų[2]. Žodis „Atostogos“ (vok. Urlaub) kilęs iš senosios vokiečių aukštaičių (ir vokiečių vidurio aukštaičių) tarmės alt- žodžio „(at)leisti“ [ką nors (daryti)] („erlauben“). Vėlyvaisiais Viduramžiais riteriai prašydavo savo senjoro, leno valdovo (Lehnsherr) „leidimo“ (urloup), traukti į mūšį.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
