From Wikipedia, the free encyclopedia
Asamų kalba (অসমীয়া = Ôxômiya) – indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų kalbų grupės kalba, kuria kalbama daugiausia Asamo valstijoje, esančioje šiaurės rytų Indijoje. Tai oficiali Asamo kalba. Taip pat ja kalbama Arunačal Pradešo dalyse ir kitų šiaurės rytų Indijos valstijų (pvz., Nagalando) lygumose (Brahmaputros slėnyje). Nedidelės grupės kalbančiųjų asamų kalba yra Butane ir Bangladeše. Imigrantai iš Asamo perneša kalbą į kitas Indijos ir pasaulio dalis. Šia kalba bendrauja tarp 13-16 mln. žmonių[1] (2001 m. Indijos surašymo duomenimis – 13 168 484[2]). Regione yra susidarę keletas kreolinių asamų kalbos variantų (nagamiečių, nefamiečių), kuriuos vartoja vietinės mjanmų-tibetiečių kalbomis kalbančios tautos.
Asamų kalba অসমীয়া | |
Kalbama | Indijoje, Bangladeše, Butane |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~16 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 65 |
Kilmė | Indoeuropiečių Indo-iranėnų Indų (Indo-arijų) Magadų Asamų-bengalų Asamų |
Rašto sistemos | asamų raštas (bengalų) |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Asamas (Indija) |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | as |
ISO 639-2 | asm |
ISO 639-3 | asm |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Asamų kalba |
Asamų arba asamiečių kalbos pavadinimas kildinamas nuo Asamo regiono. Šio krašto pavadinimas savo ruožtu kilo nuo tajų kalbų šeimos tautos šanų, kurie XIII a. įsiveržė į Asamą. Tos pačios kilmės žodis yra „Ahomas“, kuriuo vadinta tajų tautos ahomų (šanų palikuonių) sukurta valstybė. Nors dabar dažnai teigiama, kad žodis asama kilo iš sanskrito, kur reiškia („nelygus, nevienodas“), tačiau labiausiai tikėtina, kad žodis kilęs iš tajiškos šaknies acham, reiškiančios „nenugalėtas“.
Asamų kalba kildinama iš Magadhi prakrito, davusio pradžią 4 apabhramšoms – Radhi, Vangos, Varendros ir Kamarupos. Pastaroji Kamarupos apabhramša buvo vartojama į rytus nuo Gangos slėnio – šiaurės Bengalijoje ir Asame. Iš Magadhi prakrito susidarė orijų, bengalų, asamų ir šiaurės bengalų kalbos[3].
Kamarupos apabhramša/prakritas siejamas su IV–XII a. regione gyvavusia Kamarupos karalyste (dar vadinama pagal šios karalystės sostinę Pragdžjotišpurą). Šioje kalboje pynėsi sanskrito, prakrito ir vietinių tarmių elementai. Kamarupos prakritu paveikti Kamarupos įrašai sanskritu (ś, ṣ virsta į s), kur išvardinti karalystės valdovai. VII a. kinų budistų keliautojas Suancangas (Xuanzang) mini, kad Kamarupos kalba šiek tiek skiriasi nuo vartotos Pundravardhanoje. Su Kamarupos apabhramša siejami budistiniai „Čarjapados“ tekstai (VIII–XII a.). Šia apabhramša taip pat rasta Kamarupos valstybės įrašų vario lentelėse. Tuo laikotarpiu Kamarupa buvo svarbiausia regiono valstybė, dariusi įtaką aplinkiniams kraštams, turėjusi išvystytą literatūrą.
XIII a. Kamarupos valstybei subyrėjus susikūrė Kamatos valstybė. Tuo laikotarpiu vyko tolesni kalbiniai procesai, susidarė tarmių grupė, vadinama Kamatapuri šnektomis. Šiomis šnektomis Kamatos laikais kurta poezija, dainos, atliktas Ramajanos vertimas. Iš šių šnektų ėmė klostytis šiuolaikinė asamų kalba bei jai labai artima šiaurės bengalų tarmė. Vakarų Asamo tarmėmis pagrįsta literatūrinė kalba XVII a. susidarė Ahomo karalystės rūmuose. Šia kalba kurtos Ahomo valstybės kronikos – burandžiai (nors ankstyvosios jų versijos kurtos neindoeuropietiška ahomų kalba). XIX a. britai įtvirtino asamų kalbą kaip valstybinę Asamo kolonijos kalbą. XX a. kultūriniam Asamo centrui persikėlus į Guvahatį, rytinės tarmės įgavo didesnę svarbą, jomis pagrįsta dabartinė asamų kalba.
Rašytinė asamų kalbos literatūra skirstoma į 3 laikotarpius:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.