Antanas Šabaniauskas

Antanas Šabaniauskas (1903 m. gruodžio 20 d. Jurbarke – 1987 m. vasario 9 d. Vilniuje) – Lietuvos estrados dainininkas.

Biografija

Gimtinės vieta Jurbarke

Dainavimo pradėjo mokytis pas Jurbarko katalikų bažnyčios vargonininką Joną Pocių. Pas jį mokėsi kol baigė Jurbarko progimnaziją. A. Šabaniauską motina augino viena ir lėšų leisti į mokslus neturėjo. JAV gyvenusi motinos sesuo suteikė materialinę paramą. A. Šabaniauskas nuvykęs Italijon, sėkmingai įstojo į saleziečių kongregacijos katalikų vienuolyną Estės mieste. Po dvejų metų A. Šabaniauskas persikėlė mokytis į Veroną. Čia giedojo katedros chore, mokėsi solinio dainavimo pas D. Andželinį. 1927 m. maestro grįžo atgal į Lietuvą. Muzikologas V. Venckus teigia, kad tolimesnį maestro likimą nulėmė atsitiktinumas. Plaukiant laivu iš Jurbarko į Kauną A. Šabaniauskas uždainavo "Tykiai, tykiai Nemunėlis teka". Jį pastebėjo ir stoti į operos chorą pakvietė tuometinis Valstybės teatro dramos režisierius Borisas Dauguvietis^[1].

Plokštelių įrašai

Populiarumą A. Šabaniauskui atnešė įrašytos plokštelės. Laisvu nuo repeticijų metu jis dainavo A. Mikulskio vadovaujamame oktete. 1931 m. anglų kompanija „Columbia Graphophone“ atvyko įrašyti keletą šio kolektyvo atliekamų dainų. Įrašų metu pastebėję A. Šabaniauską kompanijos atstovai pasiūlė jam įrašyti keletą plokštelių. 1933 m. gruodžio mėn., Londone, firmoje „Columbia Graphophone“, jis įrašė pirmąsias 12 solinių plokštelių, į kurias pateko 24 populiarūs šlageriai. Jam akompanavo kompanijai „Columbia Graphophone“ priklausantis orkestras. 1936 m. lapkričio mėn. Londone, firmoje "The Gramophone company" maestro įdainavo 5 plokšteles pažymėtas "His master's voice" ženklu^[2]. Paskutines 10 plokštelių su 20 populiarių šlagerių ir vieną plokštelę su 4 liaudies dainom A. Šabaniauskas įrašė 1938 m. kovo mėn., Londone, firmoje „Columbia Graphophone“ .

Koncertinė veikla

Nuo 1927 m. rudens A. Šabaniauskas pradėjo profesionalaus dainininko karjerą. Pirmus metus dainavo chore. Vėliau pasirodė pirmieji epizodiniai vaidmenys operose – D. Verdžio Traviata, M. A. Šarpantjė Luiza.

Iki Antro pasaulinio karo A. Šabaniauskas dainavo „Metropolio“, „Versalio“ restoranuose. Kauno radiofonas grojo jo dainuojamas dainas.

1946–1950 m. gyveno Vilniuje, dainavo Operos ir baleto teatre, 1950–1960 m. Filharmonijos chore.^[3] Po koncerto Rokiškyje parašytas skundas į laikraštį „Tiesa“ buvo pretekstas atleisti maestro iš Filharmonijos, ir nuo 1960 iki 1971 m. jis viešai nedainavo.

Sugrįžimas

Į Lietuvos estrados sceną A. Šabaniauskas grįžo 1971–1972 m. sandūroje. Po ilgos pertraukos A. Šabaniauskas uždainavo "Dainavos" naktiniame bare sutinkant naujuosius 1972 m. Nuo tada estrados solisto karjera daugiau nenutrūko. Dainavo „Dainavos“ ir “Šaltinėlio“ restoranuose. 1983 m. gruodį buvo surengtas paskutinis 80-tį šventusio A. Šabaniausko koncertas Jurbarko publikai. Po sunkios ligos A. Šabaniauskas mirė 1987 m. vasario 9 d. Palaidotas Rokantiškių kapinėse. 1989 m. Jurbarke esančioje maestro sodybvietėje atidengta paminklinė lenta. Po pusmečio Rokantiškių kapinėse buvo pastatytas skulptoriaus J. Narušio sukurtas paminklas.

Antano Šabaniausko premija

1990 m. buvo įsteigta Antano Šabaniausko premija. Šios premijos laureatais yra tapę Janina Miščiukaitė, Stasys Povilaitis, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Nijolė Ščiukaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras Malinauskas, Ona Valiukevičiūtė, Birutė Petrikytė, Edmundas Kučinskas, Aleksas Lemanas. Paskutinioji premija įteikta Adolfui Jaruliui.

Šaltiniai

1. "Vakarų ekspresas" 2003.12.12
2. "XX amžius" 1936.11.14 "Turėsime naujų lietuviškų plokštelių"
3. Tarybų Lietuvos enciklopedija. 1988 m. IV tomas. Psl. 146

Nuorodos

• Saleziečiai Archyvuota kopija 2012-01-28 iš Wayback Machine projekto.
• V. Venckus Archyvuota kopija 2008-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Restoranas Metropolis^{[neveikianti nuoroda]}
• Restoranas Versalis^{[neveikianti nuoroda]}
• Filharmonija
• Operos ir baleto teatras Archyvuota kopija 2011-11-23 iš Wayback Machine projekto.