From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Alytaus piliakalnis su gyvenviete, Vienuolyno kalnas, Švento Jono kalnas, Joninių kalnas – piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A66KP, unikalus objekto MC kodas 1827, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR36) ir senovinė gyvenvietė Alytaus rytinėje dalyje, Nemuno dešiniajame krante, Alytupio ir Nemuno santakoje. Pasiekiamas iš Nemuno dešiniajame krante esančio senojo (pirmojo) Alytaus centrinės A. Juozapavičiaus gatvės pasukus į Merkinės gatvę, iš jos – į Piliakalnio gatvę, važiuojant laikytis arčiau dešiniojo Nemuno kranto – iš viso 1,1 km, yra kairėje. Pastačius pėsčiųjų ir dviračių tiltą bus ypač patogu pasiekti piliakalnį iš miesto.
| Alytaus piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Alytaus piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Alytaus miestas | ||
| Seniūnija | Alytus | ||
| Aukštis | 6-7 m | ||
| Plotas | 25 x 15 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga - XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Tirtas | 1955 m. | ||
| Registro Nr. | A66KP / 22599, 1827, 22600 / AR36 | ||
Piliakalnį iš vakarų ir šiaurės vakarų juosia Alytupio slėnis, iš pietų – Nemunas, iš rytų ir Šiaurės rytų – daubos. Šlaitai statūs, 20–25 m, tik rytiniai 5–6 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 25 x 15 m dydžio. Jos rytinį pakraštį puslankiu juosia 40 m ilgio, 2,5 m aukščio pylimas. Nenaudota kalvos pietvakarių dalis nuo piliakalnio atskirta giliu grioviu.
Išoriniu šlaitu aikštelės pakraščiais tęsiasi pusiau užslinkę apkasai, o pietuose, ties pylimo galu, yra neaiški įduba, primenanti sviedinio sprogimo išrausą. Aikštelės pietinėje ir vakarinėje pusėje yra 2 m pločio ir 1 m gylio Pirmojo pasaulinio karo apkasai.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – XIV a.
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1985–1986 m. atliko Alytaus kraštotyros muziejus, vadovas Eugenijus Svetikas.[2] Radinius saugo Alytaus muziejus.
Piliakalnio rytinėje papėdėje 1 ha dydžio plote yra I tūkstantmečio antrosios pusės (VII a.) ir XI a.- XIV a. gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Gyvenvietės šiaurės vakarų ir vakarų dalyje archeologai ištyrė 240 m² plotą, rado VII a.- XII a. kultūrinį sluoksnį su lipdyta grublėtu paviršiumi ir žiesta keramika. Gyvenvietėje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu. 500 m į šiaurės vakarus yra 1984–1986 m. tyrinėtas vėlesnio laikotarpio senkapis, įrengtas greičiausiai dar pilėnų.
Ant piliakalnio stovėjusią medinę pilį 1377 m. ir 1382 m. buvo užėmę kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
 |
Margaravos piliakalnis 12 km Kieliško piliakalnis 16 km |
Punios piliakalnis 13 km Rumbonių piliakalnis 9 km |
Gerulių piliakalnis 19 km Kružiūnų piliakalnis 9 km |
| |||||||
| Kaukų piliakalnis 20 km Obelytės piliakalnis 20 km Aniškio piliakalnis 13 km |
|
Einoronių piliakalnis 20 km Daugų piliakalnis 15 km | |||||||||
| Radžiūnų piliakalnis 6 km Papėčių piliakalnis 20 km |
Piliakalnio piliakalnis (Alytus) 14 km Merkinės piliakalnis 27 km |
Pociūniškių piliakalnis 16 km Poteronių piliakalnis 6 km | |||||||||
