From Wikipedia, the free encyclopedia
Althornas (JAV angl. alto horn, brit.angl. tenor horn; vok. Althorn) – varinis pučiamasis instrumentas, grojantis E♭ diapazone, kurio vamzdis beveik visame ilgyje kūgiškas. Pūstukas paprastai gilus, korneto tipo.
.png)
Althornus daugiausia naudoja marširuojantys orkestrai, varinių pučiamųjų orkestrai ir panašūs ansambliai.
Althornas yra sakshornų šeimos, kurią XIX a. 5-tą dešimtmetį sukūrė belgų muzikos instrumentų gamintojas Adolfas Saksas, narys. Althornas yra Sakso išrastos saksotrombos (saxotromba) palikuonis. Visi išlikę Sakso pagaminti altiniai instrumentai turi tokius vidinius skersmenis, kurie aprašyti jo saksotrombos patente. Šiame patente soprano garsas (diskantas) yra suderintas kaip E♭ , todėl instrumentų seriją sudaro E♭ (sopranas), B♭ (kontraltas), E♭ (altas). Instrumentas, sekęs po altinės saksotrombos buvo aprašytas kaip baritoninis B♭ . Todėl altinį instrumentą vadino tiek altiniu, tiek tenoriniu, kadangi žmonės norėjo išlaikyti sistemingumą. Todėl althornas kai kur vadinamas ir tenorhornu (brit.angl. tenor horn).
Kadangi visi šiuolaikiniai instrumentai yra didesnių skersmenų, althornai dabar yra labiau sakshornai, negu saksotrombos. Instrumento tesitūra aiškiai yra altinė, todėl oficialiai althornas turėtų vadintis altinis sakshornas (angl. alto saxhorn).
Althornas yra vožtuvinis varinis pučiamasis instrumentas (E♭ ), kurio vamzdis praktiškai visas yra kūgiškas kaip ir eufonijos ar fliugelhorno. Su juo naudojamas gilus piltuvėlio ar taurės pavidalo pūstukas. Šie sandaros bruožai suteikia althornui švelnų sklandų garsą, kuris dažnai naudojamas kaip vidurinis balsas, palaikantis trimitų kornetų ar fliugelhornų melodijas ir užpildantis tarpą tarp virš žemųjų tenorinių ir bosinių instrumentų (trombonas, baritonhornas, eufonijus ir tūba).
Althornų vožtuvai paprastai yra stūmokliniai, nors ne vien tik.
Althornai buvo ir yra gaminami įvairių pavidalų:
Europoje „Cerveny“[1] kompanija althornus gamina nuo 1852 m.[2] Šiuo metu jie gamina modelius, kurių vamzdis surangytas kaip klasikinės valtornos ar ovaliai lyg Vagnerio tūbos. Visi šie modeliai turi sukamuosius vožtuvus (rotary valve), o ne labiau įprastus stūmoklinius vožtuvus.
Britiškuose varinių pučiamųjų orkestruose tenorhornų sekcija paprastai groja unikalią partiją, o solo althornas atlieka dažnus solo pasažus. Tačiau althornai rečiau naudojami kaip solo instrumentai. Dėl althornų tembro ir partijų, kurias jais groja, althornų sekcija sunkiai girdima kaip atskiras komponentas net profesionaliuose studijų įrašuose. Nežiūrint to althornų sekcija daug prisideda prie sodraus švelnaus varinių pučiamųjų orkestro skambesio. Althornai, ypač pagaminti XX a. viduryje, paprastai yra mažos galios garso, todėl jie gan greitai pagarsėjo kaip varinių pučiamųjų orkestrų „pelenės“, kurios slepiasi tarp daug galingesnių kornetų ir trombonų. Ši reputacija atėmė norą kompozitoriams rašyti muziką althornams ir taip mažino althornų populiarumą. Paskutiniais metais įvairūs althornų gamintojai ne sykį bandė sukurti althornus su gerokai galingesniu garsu, bet jiems būdingu švelniu tembru. Kai kurie tokie šiuolaikiniai althornai itin išpopuliarėjo D. Britanijoje, pvz., paskutinį dešimtmetį althornų rinkoje dominuoja „Besson Sovereign“ ir „Yamaha Maestro“.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
