Altamiros urvas

43°22′57″ š. pl. 4°6′58″ v. ilg.

Altamiros urvas ir paleolitinis šiaurės Ispanijos menas
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Ispanija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 310
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1985  (9 sesija)
Altamiros urvas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Altamiros urvas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Altamiros urvas (isp. Cueva de Altamira) – urvas su vėlyvojo paleolito piešiniais, esantis šiaurės Ispanijoje, Kantabrijoje, 30 km į vakarus nuo Santandero, netoli Santiljana del Maro miestelio.

Urvo ilgis 280–300 m, sudarytas iš keleto tarpusavyje besijungiančių patalpų. Sienose raudonos, juodos, rudos spalvos dažais pavaizduoti gan tikroviški stumbrų, elnių, šernų, arklių piešiniai, kai kurie – natūralaus dydžio. Rasta ~150 tokių piešinių. Kada piešiniai sukurti, nelabai žinoma. Pats urvas buvo gyvenamas jau nuo paleolito (urve rastos liekanos priskiriamos Solutro kultūrai). Kurį laiką buvo apleistas, gyvenamas žvėrių. Maždaug prieš 15 tūkst. metų čia atsikėlė ir Madleno kultūros žmonės, kurie galėję ir nutapyti piešinius. Tiesa, dabar bent dalis piešinių datuojama esant net 40–35 tūkst. metų senumo.^[1]

Altamiros urvą 1879 m. atrado archeologas mėgėjas Marselinas Sansas de Sautuola. Pradžioje atradimas sutiktas skeptiškai, manyta, kad piešiniai yra mistifikacija. Tik po to, kai 1902 m. buvo surasta uolų piešinių pietų Prancūzijoje, urvas pradėtas moksliškai tyrinėti.^[2] 1985 m. Altamiros urvas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• 
• 
• 
• 

Šaltiniai

1. de Bruxelles, Simon (2012 m. birželio 15 d). „Prehistoric cave art began 10,000 years earlier“. The Times. Nuoroda tikrinta 31 December 2012.
2. Altamiros urvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001