From Wikipedia, the free encyclopedia
Alenas Bersė (pranc. Alain Berset, g. 1972 m. balandžio 9 d.) – šveicarų politikas, buvęs Šveicarijos Federalinės Tarybos narys (2012–2023 m.). Socialdemokratų partijos narys, eidamas pareigas vadovavo Federaliniam vidaus reikalų departamentui. A. Bersė 2018 ir 2023 m. ėjo Šveicarijos Konfederacijos prezidento pareigas.
| Alenas Bersė pranc. Alain Berset | |
|---|---|
.jpg) | |
| Oficialus portretas, 2023 m. | |
| Gimė | 1972 m. balandžio 9 d. Fribūras, .svg){kind=small} Šveicarija |
| Sutuoktinis (-ė) | Muriel Zeender |
| Vaikai | 3 |
| Šveicarijos konfederacijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. |
| Ankstesnis | Doris Loithard |
| Vėlesnis | Ulis Maureris |
| Ėjo pareigas | 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. |
| Ankstesnis | Iniacijus Kasisas |
| Vėlesnis | Viola Amerd |
| Partija | Šveicarijos socialdemokratų partija |
| Išsilavinimas | Nešatelio universitetas (bakalauro, magistro ir daktaro laipsniai) |
Būdamas 45 metų, jis tapo jauniausiu prezidentu nuo Marcelio Pilė-Gola laikų (1934 m.).[1] Prieš išrinkimą į Federalinę Tarybą 2011 m., jis buvo Kantonų tarybos narys (Fribūro kantono atstovas, 2003–2011 m.), o 2008–2009 m. ėjo Kantonų tarybos prezidento pareigas. A. Bersė kalba prancūziškai, vokiškai, itališkai, retoromaniškai ir angliškai.[2][3]
2023 m. birželio 21 d. spaudos konferencijoje jis paskelbė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. vyksiančiuose rinkimuose nekandidatuos į Federalinės Tarybos narius.[4] 2023 m. gruodžio 31 d. jis paliko pareigas,[5] o Federalinėje Taryboje jį pakeitė Beatas Jansas.[6]
Gimęs 1972 m. balandžio 9 d. Fribūre, mokytojo ir knygų pardavėjos sūnus,[7] A. Bersė studijavo politikos mokslus ir ekonomiką Nešatelio universitete, kur 1996 m. įgijo politikos mokslų magistro laipsnį, o 2005 m. – ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, apsigynęs disertaciją apie tarptautinės migracijos įtaką vietos darbo sąlygoms.[8]
A. Bersė yra vedęs Miuriel Zender Bersė ir yra trijų vaikų tėvas. Šeima gyvena netoli Fribūro esančiame Belfo kaime.[9]
Nuo 1996 m. iki 2000 m. A. Bersė dirbo dėstytojo asistentu ir tyrėju Nešatelio universiteto Regioninės ekonomikos institute, o po to metams persikėlė į Hamburgo ekonominių tyrimų institutą. 2000 m. jis buvo Fribūro kantono Steigiamosios asamblėjos nariu ir iki 2004 m. buvo šios asamblėjos socialdemokratų frakcijos pirmininkas. 2001–2003 m. jis taip pat buvo Belfo bendruomenės parlamento narys. 2002 m. jis tapo Nešatelio kantono Ekonomikos departamento strateginiu konsultantu.[10]
2003 m. jis buvo išrinktas į Šveicarijos kantonų tarybą, kaip Fribūro kantono atstovas bei kaip socialdemokratų partijos narys ir tapo jauniausiu Kantonų tarybos nariu,[11] o 2005 m. gruodį – partijos parlamentinės frakcijos viceprezidentu. Jis taip pat buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos narys. Po perrinkimo 2007 m. jis buvo išrinktas Kantonų tarybos viceprezidentu 2007–2008 m., o 2008–2009 m. ėjo šios institucijos prezidento pareigas.[10]
.jpg)
2011 m. gruodžio 14 d. jis buvo išrinktas į Šveicarijos Federalinę Tarybą, septynių narių Šveicarijos federalinę vyriausybę, surinkęs 126 balsus iš 245. Jis buvo vienas iš dviejų socialdemokratų partijos kandidatų (kartu su Pjeru-Ivu Mailardu), oficialiai pasiūlytų į Federalinio užsienio reikalų departamento vadovės Mišlin Kalmi-Re, paskelbusios apie atsistatydinimą iš Federalinės Tarybos, vietą.[12] A. Bersė tapo Federalinio vidaus reikalų departamento vadovu, o jo buvęs vadovas Didjė Burkhalteris – Federalinio užsienio reikalų departamento vadovu.[13]
2017 m. sausio 1 d. A. Bersė tapo Federalinės Tarybos viceprezidentu, Tarybai vadovaujant prezidentei Doris Loithard, kurią jis pakeitė 2018 m. sausio 1 d. 2018 m. gruodžio 31 d. jis paliko prezidento postą. Jį pakeitė Ulis Maureris.
Per COVID-19 pandemiją Šveicarijoje, būdamas Federalinio vidaus reikalų departamento vadovu, jis buvo vienas svarbiausių vyriausybės atsako į krizę veikėjų. Po interviu su A. Bersė, Šveicarijos transliuotojas „Schweizer Radio und Fernsehen“ (SRF) rašė: „Pirmosios bangos metu buvo akimirkų, kai jis nebežinojo, diena ar naktis, darbo diena ar savaitgalis. Jis sakė, kad niekada anksčiau nieko panašaus nebuvo patyręs.“[14]
2022 m. sausio 1 d. A. Berset vėl tapo Federalinės Tarybos viceprezidentu, vadovaujant prezidentui Iniacijui Kasisui. 2022 m. gruodžio 7 d. jis buvo išrinktas prezidentu, o 2023 m. sausio 1 d. pakeitė I. Kasisą.[15]
2020 m. lapkričio 21 d. savaitraštis „Die Weltwoche“ pranešė, kad buvusio Ciuricho liaudies partijos nacionalinio tarybos nario Kristofo Miorgelio pareiškimu, ankstesniais metais A. Bersė tapo bandymo šantažuoti auka. Moteris, nuteista baudžiamojoje byloje, tariamai bandė iš jo išvilioti 100 000 Šveicarijos frankų, grasindama paviešinti jų nuotraukas ir asmenines žinutes.[16] Politinis pasaulis ėmėsi šios bylos;[17] Konfederacijos viešosios ministerijos priežiūros institucija (MPC) pradėjo tyrimą, kad ištirtų, ar Tarybos narys, nagrinėdamas savo skundą, nesinaudojo privilegijomis.[18]
2021 m. rugsėjį, kai buvo ginčijama Federalinės Tarybos vykdoma sveikatos politika, skirta įveikti COVID-19 pandemiją, ir kritikuojamas Alenas Bersė, byla vėl atsigavo: kilo ginčas dėl reprezentacinės transporto priemonės naudojimo per pabėgimą su moterimi, dėl valstybės bendradarbių pasitelkimo bandymui šantažuoti, visų pirma siunčiant Federalinės teisminės policijos TIGRIS operatyvinę grupę į suinteresuoto asmens namus.[19][20][21][22]
2022 m. birželio 14 d. parlamentinis tyrimas dėl įtariamo piktnaudžiavimo valstybės ištekliais A. Bersė išteisino.[23]
A. Bersė yra kelių knygų ir apie 30 straipsnių apie ekonominį vystymąsi, migraciją ir regioninę plėtrą autorius.[24]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
