Alšėniškiai

Alšėniškiai (arba Alšėnų kunigaikščiai lenk. Holszańscy), XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė.

Alšėniškiai
Hipocentauras
Pradininkas	Alšis (?)
Titulas	Kunigaikštis
Laikotarpis	XIII-XVI a.
Šalys	LDK
Dvarai	Alšėnų žemė

Bychovco kronika ^[1] Alšėniškius kildina iš Narimanto, Daumanto, Giedriaus ir Traidenio brolio Alšio, kuris pastatė Rokantiškių pilį ir pavadino ją Galšia (Holszany), o save – kunigaikščiu Galšėniškiu (kniazem Holszanskim). Nors ši kronika nelaikoma patikimu šaltiniu, tačiau Rokantiškių pilis Alšėniškiams priklausė iki 1533 m., kai Povilas Alšėniškis ją perleido karalienei Bonai Sforcai. Giminės valdos plėtėsi, nuo XIV a. pabaigos ji valdė Alšėnų (senoji forma Galšia, dab. Halšanai, bltr. Гальшаны, Baltarusija) dalinę kunigaikštystę. Iki XIV a. pabaigos dauguma Alšėniškių tapo stačiatikiais. XVI a. viduryje Alšėniškių turtus paveldėjo Naugarduko vaivada Povilas Ivanovičius Sapiega.^[2]

Genealogija

Žymiausi Alšėniškiai:

• Algimantas Alšėniškis:
  • Jonas Alšėniškis, Alšėnų kunigaikštis, ištikimai rėmęs Vytautą. Jo vaikai:
    • Julijona Alšėniškė, antroji Vytauto žmona;
    • Andrius Alšėniškis (m. 1433 m.), žmona Aleksandra Drucka:
      • Vasilisa Alšėniškė, Ivano Bielskio žmona;
      • Sofija Alšėniškė, Jogailos ketvirtoji žmona:
      • Marija Alšėniškė, Moldavijos hospodaro Aleksandro Gerojo žmona;
    • Simonas Jonaitis Alšėniškis (m. 1433 m.), vienas svarbiausių veikėjų 1432 m. nuverčiant nuo sosto Švitrigailą:
      • Jurijus Alšėniškis, Simono sūnus, į Alšėnus 1440 m. sušaukęs Ponų tarybą, paskelbusią kunigaikščiu Kazimierą, kelių seimų dalyvis. Sūnūs;
        • Aleksandras Alšėniškis (m. 1511 m.), bendradarbiavimo su Jogailaičiais šalininkas, Gardino seniūnas, vėliau Lietuvos Brastos seniūnas, nuo 1493 m. Vilniaus kaštelionas, vienas įtakingiausių Ponų tarybos narių. Sūnūs:
          • Jonušas Alšėniškis, Slanimo seniūnas, Valkavisko vietininkas;
          • Jurgis Alšėniškis (1472–1525 m.), Kijevo vaivada:
            • Jonas Jurgaitis Alšėniškis, (1510–1562 m.) Jurgio sūnus, karvedys, Dubrovicų kunigaikštis, Kijevo vaivada, Trakų vaivada. Žmona Elžbieta Ona Radvilaitė;
          • Povilas Alšėniškis (1555 m.), Vilniaus vyskupas:
        • Simonas Alšėniškis (m. 1505 m.), Lucko seniūnas, 1500–1501 m. Lietuvos didysis etmonas;
    • Mykolas Jonaitis Alšėniškis (m. 1448 m.), Kijevo vietininkas, rėmęs Švitrigailą ir prie Maladečinos sumušęs Žygimanto Kęstutaičio kariuomenę, vėliau perėjo į Žygimanto pusę:
    • Aleksandras Jonaitis Alšėniškis, Švitrigailos šalininkas, 1405 m. išdavė Vytautą ir tarnavo Maskvos didžiajam kunigaikščiui, iki 1408 m. valdė Pereslavlį.

Šaltiniai

Vikiteka: Alšėniškiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Bychovco kronika, 135 p.
2. Edvardas Gudavičius, Henrikas Valeika. Alšėniškiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 391 psl.