Adutiškio geležinkelio stotis

55.1516°š. pl. 26.5831°r. ilg. / 55.1516; 26.5831

Adutiškio geležinkelio stotis
Adresas	Adutiškis, Stoties g.
Atidaryta	1895 m.
Aptarnaujanti įmonė	„Baltarusijos geležinkeliai“
Žemėlapiai	Retromap.ru
Nuotraukos	Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės Paaiškinimai km km ↑ DIDŽIASALIS ↑ ↑ PASTOVYS ↑ Gudeliai Volša 7,8 3,8 Svirkos Jūravas 6,0 6,9 ADUTIŠKIS 5,7 Kamaika 7,8 Razlohai ↓ LENTUPIS ↓

Adutiškio geležinkelio stotis – buvusi stotis pasienyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos, pietiniame Adutiškio miestelio pakraštyje, ties Stoties gatve.^[1] Lietuviškoji stoties pusė uždaryta, o Lietuvos–Baltarusijos siena eina geležinkeliu Lentupis–Pastovys. Baltarusijoje stotelė vadinasi blrs. Гадуцішкі, joje kasdien sustoja 4 keleiviniai traukiniai.

Istorija

Adutiškio siaurojo geležinkelio stotis 1915 m.

1895 m. nuo Pabradės pro Lentupį, į Adutiškį buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau rekonstruotas į platųjį ir pratęstas iki Polocko. Tada ir pastatyta Adutiškio stotelė.^[2] I pasaulinio karo metais vokiečiai nutiesė dalį Pabradės–Adutiškio geležinkelio atšakos, ji tuo metu nuo Pabradės driekėsi iki Lentupio. XX a. tarpukariu geležinkelis pailgėjo ir pasiekė mazginę stotį Krulevščiznoje.^[3] 1940 m. iš Adutiškio geležinkelio stoties sovietai trėmė gyventojus į Sibirą, buvo suimti visi Šv. Kazimiero draugijos pirmininkai.

1975–1980 m. nutiestas Adutiškio–Didžiasalio geležinkelis, ruožas link Didžiasalio statybinių medžiagų kombinato – taip Adutiškio stotis tapo nedideliu geležinkelio mazgu. Dyzelinis traukinys iš Vilniaus iki Didžiasalio ir atgal per parą važiuodavo dukart. Iš pradžių sovietai visą ruožą priskyrė Baltarusijos geležinkeliams, o nutiesus šaką iki Didžiasalio, visas ruožas iki Adutiškio atiteko Pabaltijo geležinkeliams.

XX a. pabaigoje iširus TSRS, geležinkelių ribos buvo sutapatintos su naujųjų valstybių sienomis ir Adutiškis atsirado Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Dėl to kilo daug ginčų, nes dauguma Adutiškio gyventojų nepriklausomai nuo jų tautybės pasisakė už stoties priklausomybę Lietuvai,^[4] o Baltarusija siekė gauti bent vieną kelią savo šalies geležinkelio poreikiams.^[5] Buvo sutarta, kad Lietuvai atiteks vieneri bėgiai į Didžiasalio pusę, o siena bus tarp bėgių. 1994 m. spalio 13 d. Lietuvos ir Baltarusijos derybininkai oficialiai susitarė dėl Adutiškio geležinkelio stoties padalijimo – stotis atiteko Lietuvai,^[6] o Baltarusijai atiteko vienas ar du geležinkelio keliai. Netrukus Lietuvai šio geležinkelio nebereikėjo – keleivių susisiekimas sumažėjo atsiradus vizoms, o Didžiasalio gamykla subankrutavo.^[7] Pabradės–Pastovių geležinkelio atšaka į Didžiasalį uždaryta 2003 m.,^[8] tada uždaryta ir lietuviškoji Adutiškio geležinkelio stotis.^[9] Lietuvos pusėje 2003 m. geležinkelio bėgiai išardyti, po kelerių metų nugriauti ir nebenaudojami geležinkelio stoties pastatai.

Šaltiniai

1. Adutiškio geležinkelio stotis. Vymaps.com (tikrinta 2023-08-06).
2. о.п. Годутишки. Railwayz.info (tikrinta 2023-08-06).
3. 1939 m. Vilniaus krašto geležinkelių žemėlapis
4. Panoramos archyvai. Adutiškio geležinkelio stoties problemos. 1994-01-29, Lrt.lt (tikrinta 2023-08-06).
5. Panoramos archyvai. Adutiškio stotis. 1994-06-13, Lrt.lt (tikrinta 2023-08-06).
6. Adutiškio geležinkelio stotis. Visalietuva.lt (tikrinta 2023-08-06).
7. Nebenaudojamas tiltas per Meros upelį. 2015-08-14, Niekonaujo.lt (tikrinta 2023-08-06).
8. Adutiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-08-06).
9. Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo

Nuorodos

• Stoties nuotraukos (Wikimapia.org)